Iš draugijos gyvenimo:

144-asis Vydūno gimtadienis Kintuose

Kintų Vydūno kultūros centro

kultūrinės veiklos vadybininkė

Asta Neimantienė

2012 m. kovo 22 d. Kintų Vydūno kultūros centre buvo paminėtos Vydūno 144-osios gimimo metinės. Kiekvienais metais įvairiais renginiais siekiama visuomenei atskleisti Vydūno asmenybę, jo gyvenimą, veiklą. Šį kartą atvykę svečiai galėjo pasivaikščioti po neseniai renovuotas dviejų pastatų patalpas, kur senojoje mokykloje jau veikia Vydūno muziejus, Šilutės meno mokyklos Kintų dailės ir muzikos skyriai, buvusiame ūkiniame pastate duris naujai atveria meno ir edukacijos galerija. Čia ir buvo pradėtas renginys, skirtas Mažosios Lietuvos švietėjui, filosofui, rašytojui Vydūnui.

Pristatyta šilutiškio dailininko Aurimo Liekio tapybos darbų paroda„Pa(si)mąstymai ir pa(si)stebėjimai“. „Visi mėgstame pa(si)stebėti ir pa(si)mąstyti, bet dažnai tam neturime laiko ir noro. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: | Leave a comment

Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl – apie Vydūną

 

Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl:

Stebiuosi, kad Vydūnas tiek pranoko savo laikmetį!

 

2011 m. lapkričio mėn.18 dienos vakarą Vydūno draugija galėtų pavadinti Lietuvos ir Vokietijos kultūrinės bendrystės švente. Jo svečiai – berlynietis žurnalistas Leonas Stepanauskas ir Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl. Čia pateikiame jo pasakojimą, kuris Vydūno draugijos narius labai pradžiugino. Bendrauti, kalbos barjerą įveikti padėjo Irena Tumavičiūtė.


Leonas Stepanauskas ir Vokietijos Ambasados sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl.
Nuotraukoje: Leonas Stepanauskas ir Vokietijos Ambasados
pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl.


Vokietijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl:

Turiu prisipažinti, kad prieš vykdamas į Lietuvą, nieko apie ją nežinojau. Komunizmas viską ištrynė, atskyrė Lietuvą nuo Vakarų. Atvykęs į šalį kaip diplomatas, visada stengiuos sužinoti, kokiomis mintimis žmonės gyvena, kokia kultūra juos supa. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Profesorė R. Lampatis: skaitau Vydūną ir apie jį pasakoju kitiems

 

Vydūno draugijos garbės narė pianistė ir muzikologė profesorė Raminta Lampatis iš Berlyno, susitikimo metu 2011 metų lapkričio dieną žavėjo vydūniška minčių gelme ir energingumu.


Čia pateikiame tik trumpą įdomaus pasakojimo atkarpėlę:

Kasdien skaitau Vydūną, stengiuos gyventi, kaip jis moko. 15 metų esu vegetarė, kiekvieną dieną medituoju, o į savo jogos pratimus visada įtraukiu ir Vydūno giesmę „Om, užtekėk mums saule išminties…“ Mano vaikai, kasdien tai girdėdami, jau juokiasi ir klausia, kas tas Om. Skaitau Vydūną, pasakoju apie jį savo studentams, savo šeimai – man tai labai svarbu.


Vydūno knygas pirkau visada, kai tik galėjau jas gauti. Buvo labai miela skaityti Vydūną, kai išėjo jo Raštų tomai, vėliau – albumas su iliustracijomis. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Dvidešimt metų, kai į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai

Vacys Bagdonavičius

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas. To žiburio apšviesti, pamatėme, kad nebėra antrankių ir grandinių, kad pasaulyje su mumis kalbasi kaip su lygiais net tie, kurie ką tik vamzdžius buvo atsukę. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno dvasios pasisemti

Vasarai įsibėgėjus, palikę didmiesčio šurmulį ir nesibaigiančius rūpesčius, grupė Vydūno draugijos narių jau 13-tą kartą įsikūrė Bitėnuose, svetingoje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje. Medumi kvepiančiose liepose dūzgė darbštuolių bičių „fabrikas“, galveles iš lizdo kaišiojo smalsūs gandrų jaunikliai, tarp ąžuolo šakų blykčiojo saulė, kuri iki tol ilgai slėpėsi lietaus debesyse.

Jau pirmąjį vakarą aplankėme Vydūno kapą ir mistiška aura apgaubtą Rambyno kalną. Jaunimas suskaičiavo, kad ramų Nemuno slėnį su dieviško kalno viršūne jungia 190 zigzaguojančių laiptelių, kurie saugo statų šlaitą nuo irsmo.

Pakėlus stovyklos vėliavą, atmintin įsirėžė Birutės žodžiai: „Laukiame jūsų kasmet, kaip laukiame sugrįžtančių gandrų“.

Bitėnų kapinaitės mums – šventa vieta. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Kas pradėta – užbaigta!

 

Nemuno žemupyje, Bitėnų gyvenvietėje, svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodybos kieme, penkioliktąjį kartą įsikūrė vydūniečių palapinių miestelis. Stovyklautojai atvyko baigti tvarkyti kapinaites.

Nuotaikos nesugadino nei šlapia žolė, nei vasariška liūtis. Tiesa, kai kurie, pabūgę šlapumos, miegmaišius nusinešė į klojimą ant šieno.

Kaip ir kasmet, iš gandralizdžio žvilgčiojo jaunikliai. Tačiau šįkart nustebino kregždutės. Jos Žemgulių virtuvėje virš durų susilipdė namelį ir ten išperėjo mažylius. Neparastai jautrūs šeimininkai gyveno neužverdami durų nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, kad netrikdytų sparnuotųjų nuomininkų gyvenimo.

Dar tą patį vakarą aplankėme Vydūno amžino poilsio vietą ir ramybe alsuojantį Rambyną.

Išaušęs lietingas rytas trukdė pradėti kapinaičių tvoros dažymo darbus, tad apsilankėme garbaus Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejuje. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Pabūti drauge su Vydūnu ir Martynu Jankumi

Karščiu alsuojanti vasara jau 15-ąjį kartą savaitei subūrė Vydūno draugijos narius padirbėti nesenstančio Rambyno kalno papėdėje, pasibūti ir pabendrauti svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje Bitėnuose. Nuo kaitrios vidurvasario saulės, spalvingos palapinės slėpėsi liepų ir galingo ąžuolo paunksnėje.

Šiais metais sodybos gandralizdyje sparnus miklino net 4 jaunikliai, bičių aviliai apsunko nuo liepų medaus.

Šįkart liūdnokai atrodė nurudavusios pušys – baltųjų gandrų kolonijos daugializdis. 2007 metų lapkričio mėnesį siautusi gamtos stichija – šlapio sniego apdraba ir vėjas – guldė medžius, laužė pušų kamienus, šakas. Dvi lūžusios aukštos pušys apgadino ir Bitėnų kapinaičių tvorą.

Liepos 29 dieną, stovyklos atidarymo iškilmėse dalyvavo Bitėnų seniūnė Danguolė Mikelienė. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

2009 m. vydūniečių stovyklos Bitėnuose akimirkos

 

Džiaugėmės vėl susitikę Bitėnuose Štai jau iškelta vydūniečių stovyklos vėliava

 

2009_B_Susitikimas2

 

 

Grožėjomės gamta, fotografavom

 

2009_B_Ragaine

 

2009_B_antKalno 2009_B_gandrai

 

2009_B_ant_kalno3 2009_B_ant_kalno1

 

2008 m. šiaulietis Stasys Dragūnas grįžes iš Bitėnų parašė dainą

Bitėnuose prie Rambyno

 

Mieli Bitėnai, jūs paslaptingi-
Lietuvių kraštas dvsia turtingas.
Tautos šviesuoliai – Jankus – Vydūnas-
Ilsisi amžiams čia prie Rambyno.

 

Mėnulis iš aukštai žiūri kaip gyvas,
Laužo liepsnelės į dangų kyla.
Kiek tobulumo sieloj prabyla
Bediskutuojant mums prie Rambyno.

 

Tegul draugystė ši plinta po šalį –
Lietuvą brangią mylim be galo.
Susitikimai širdį gaivina
Atostogaujant mums prie Rambyno.

 

Kaip miela būt kartu prie bendro stalo –
Laikytis savo mitybos meno. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno draugijos vasara: žiedai ir spygliai

Tačiau, matyt, taip lemta, kad po bitėniškių vasarų vydūniečiai išsivežtų ir tai, kas įstabesnio būna tą vasarą.

 

Užpernai įsijungta į šventą bitėniškių kovą dėl gandrų kolonijos išsaugojimo, pernai po atviru Bitėnų dangumi „atprovytas“ penktasis draugijos suvažiavimas, nukeliauta Žemaitijon ir „atrasta“ įstabioji Ordivų sodyba. O šiemet dar teko patirti tikro skausmo, išgyventi sukrėtimą, nuryti kartėlio ašakų. Skausmas: liepos 25-ją Anapilin išėjo vydūniečiams labai brangus bitėniškis – draugijos garbės narys, ilgametis kapinių sargas Jonas Gudavičius. Vydūniečių išvažiavimo dieną – liepos 27-ją – jis atgulė tose pačiose kapinėse, kurias taip nuoširdžiai globojo ir dėl kurių vartų rakto atidavimo kitam didžiai sieljosi. Bet ir to rakto nebeturėdamas, o ir be sveikatos jau būdamas, triūsdavo kartu su atvažiavusiais vydūniečiais, savo arkleliu tai akmenų, tai žvyro atveždamas ir darbuose patardamas. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Konferencija „Mes laisvi, jei ką reikštume“

Konferencija įvyks 2003 m. gruodžio 20 d. (šeštadienį)
Vilniaus Mokytojų namuose (Vilnius, Vilniaus g. 39).

Pradžia 14 val.

 

O kaip, man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui. Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi. Mūsų viltis tad kas dieną daugiau įvyks. Ir kas dieną galėsime žvelgti į ateitį didesniu pasitikėjimu, dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai.

 

 

Iš Vydūno 1918 04 10 laiško
Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai

 

 

PROGRAMA

 

13.00 Konferencijos atidarymas

Lietuvos nepriklausomybės atstatymo signataro Romualdo Ozolo įžangos žodis

 

Pranešimai

 

13.20 Vacys Bagdonavičius

Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje

 

13.40 Lilijana Astra

Vertybių slinktis europinėje Lietuvoje

 

14.00 Tomas Stanikas

Instinktų ir silpnybių laisvės kaina

 

Pertrauka

 

14.40 Aušra Martišiūtė

Ar aušta Vydūno rytas Lietuvos teatre? Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment