Vydūno paminklas Klaipėdoje

Sigutė AUGUTIENĖ 

      2015 liepos 24 d. Vydūno draugijos nariai Tomas Stanikas (Vydūno draugijos pirmininkas) ir Juozas Šidiškis bei Klaipėdos VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ atstovai Algimantas Švanys ir Sigutė Augutienė susitiko su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku. Skaityti toliau: Vydūno paminklas Klaipėdoje

Vydūno paminklas Klaipėdoje

 

Dar 2012 rugpjūčio 10 d., į bendraminčių susirinkimą Klaipėdoje atvyko svečiai, laikinai stovyklavę Bitėnuose. Vydūno draugijos nariai klaipėdiečiams perskaitė svarbų pranešimą:  “…atsižvelgiant į Vydūno fenomeno reikšmingumą Mažajai Lietuvai ir Lietuvos valstybei, paminklas jam turi iškilti centrinėje, kuo reprezentatyvesnėje, didelio žmonių susibūrimo miesto vietoje. Klaipėdos Atgimimo aikštė tuos kriterijus, atrodo, neblogai atitinka…“.

Šis pranešimas, išreiškęs Vilniaus, Kauno, Panevėžio bei kitų Lietuvos miestų visuotinio Vydūno susirinkimo valią, buvo skirtas ne tik mums, Vydūno atminimo įamžinimo skulptūrine kompozicija (forma) paminklo statymo komisijos susirinkimo nariams. Aštuonių garbingų Vydūno draugijos narių pasirašytas, didesnių Lietuvos miestų valią išreiškiantis (2012 rugpjūčio 09 d.) dokumentas tuoj pat pasiekė miesto merą Vytautą Grubliauską ir LR Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių. Kaip teigė dr. Vacys Bagdonavičius, iškilmingai perskaitęs dokumentą, netrukus po seimo rinkimų bus sudarinėjama valstybinė komisija Vydūno 150 – toms gimimo metinėms paminėti ir paminklas Klaipėdoje bus ne vienintelė akcija.

Klaipėdos metraštininkas, Vydūno šeimos paslapčių saugotojas Bernardas Aleknavičius priminė, kad už gero dešimtmečio minėsime ir Klaipėdos Krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – jį jubiliejų. Šis prasmingas įvykis bus žymimas ne tik ministerijų, bet ir pasauliniu lygiu. Ir nors datos šiandieną atrodo tolimos, mūsų miesto Atgimimo aikštės, Muzikinio teatro ir kitus planus jau būtina sudarinėti, orientuojantis į būsimas erdves ir būsimąją aikštę. Juk būsimiesiems fondams pavėlavus pateikti paraiškas, graži iniciatyva gali likti neįgyvendinta, tad būtina tuoj pat pradėti veikti…

2012 rugsėjo 10 d. Vydūno atminimo įamžinimo komisijos susirinkimą aplankė ir Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro – Martyno Jankaus vaikaitė  Eva Jankus – Gerola. Jokių jaučio odų neužteks išvardinti, kiek Eva yra prisidėjusi prie Mažosios Lietuvos kultūros objektų išsaugojimo. O savo pasakojimą apie karo žiaurumus, nelengvą pabėgėlio duoną, Eva baigė teigdama, kad pasiruošusi būti pirmąja Vydūno paminklo Klaipėdoje aukotoja – rėmėja. Tad įsipareigojome atidaryti specialiąją tikslinę sąskaitą.

2012 spalio 10 d. į mūsų susirinkimą atvyko Klaipėdos architektai. Tai Edmundas Andrijauskas – (Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narys, Lietuvos Architektų Rūmų tarybos narys), bei Ramunė Staševičiūtė – (Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys, Lietuvos Architektų Rūmų narys, ekspertų komisijos narys). Pristatinėjant Klaipėdos miesto kūrimosi raidą, susipažinome ir su istorinių įvykių, suformavusių Klaipėdos Atgimimo aikštę, eiga. Juk ne paslaptis, kad norint, jog būsima paminklinė kompozicija tinkamai įsikomponuotų ateities aikštėje, būtina žinoti ir aikštės plotą ir šalia esančių pastatų aukštingumą.

2012 lapkričio 07 d. į Vydūno įamžinimo komisijos narių susirinkimą atvyko Klaipėdos Valstybinio Muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys ir vadovo pavaduotoja Inga Gelžinytė. Suprantama, kad būsimojo Klaipėdos Muzikinio teatro vieta ir plėtra neabejotinai įtakos ir būsimosios Atgimimo aikštės erdves. Sekantis etapas – planų rengimo konkursas ir pačių miesto detaliųjų planų rengimas. Tikėkimės, kad palaipsniai šie miesto darbai niekur „neužklius“.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos iniciatyvai pritarė ir Klaipėdos m. savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdžio nariai, ir Klaipėdos m. savivaldybės Socialinių reikalų komiteto posėdžio dalyviai. Iniciatyvai pritarė taip pat ir Klaipėdos m. savivaldybės Taryba.

Taigi jau turime pirmuosius rezultatus – įkurta Viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos kultūra“. Taip pat atidaryta ir tikslinė sąskaita būsimos Vydūno  skulptūrinės kompozicijos projektavimo ir įgyvendinimo lėšų kaupimui: LT15 7300 0101 3364 9490  (Swedbank banko kodas 73000). Tad  kviečiame visus prie šios iniciatyvos prisidėti…

 

 

Pagarbiai

Vydūno atminimo įamžinimo skulptūrine kompozicija Klaipėdos miesto centre

paminklo statymo komisijos valdyba.

 

VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ Direktorius mob. +370 657 78686

LT15 7300 0101 3364 9490  (banko kodas 73000).

 

 

Nuotraukoje – 2012 rugsėjo 10 d. Vydūno atminimo įamžinimo komisijos susirinkimo nariai su Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro – Martyno Jankaus vaikaite  Eva Jankus – Gerola.

 

Klaipėdoje – dėl Vydūno paminklo

2012 m. rugpjūčio 10 dieną Bitėnuose stovyklavę vydūniečiai – Vydūno draugijos delegacija, vadovaujama jos garbės pirmininko Vacio Bagdonavičiaus atvyko į Klaipėdoje surengtą posėdį dėl Vydūno paminklo Klaipėdoje.

Nuotraukoje – Vydūno draugijos nariai su paminklo Vydūnui Klaipėdoje iniciatyvine grupe.

 

 

Trys klausimai Algimantui Švaniui

Trys klausimai Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojui Algimantui Švaniui

   2012 m. kovo 23 d. Klaipėdoje įvyko 14-oji Vydūno tarptautinė konferencija, kurios metu sveikinimo žodį tarė ir MLRT Klaipėdos krašto skyriaus atstovai. Konferencijoje buvo pristatytas pasiūlymas Vydūno skulptūrine kompozicija papuošti ir Klaipėdos Atgimimo aikštę. 2012 m. gegužės 25 d. Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimo suteikimo komisija pritarė šiai įdėjai. 2012 birželio 29 d. įvykusiame (pakartotino leidimo) 5-ių Vydūno knygų pristatyme vyko karštos visuomenės diskusijos būsimo Vydūno skulptūrinio akcento Klaipėdoje klausimu. Norėdami išsamesnių komentarų kalbiname MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotoją Algimantą Švanį.

   Klaipėdos senamiesčio vienai iš reprezentacinių aikščių suteikiant Atgimimo vardą, dar prieš 20 metų buvo numatytas Lietuvos atgimimo ir Mažosios Lietuvos garsiausiųjų atstovų atminimo įamžinimas. Buvo skelbiami konkursai paminkliniams akcentams. Kaip atsitiko, kad Klaipėdos Atgimimo aikštė taip ir liko neišbaigta, o idėja neįgyvendinta?

   Šiandieninės Klaipėdos Atgimimo aikštės išvaizda ir visa tą lėmusi situacija prasidėjo Sąjūdžio laikotarpiu, kai teko mesti iššūkį Lenino paminklui ir jį saugojusioms tanketėms. Tada pasitelkęs pagalbon a. a. patriotą ir knygnešį Adolfą Bušauską ir žydų tautybės garbingą Lietuvos pilietį Levą Šklovskį išsakiau savo pageidavimą ir matymą, kaip pagerbti Vytautą Vičiulį. Per Lietuvą ir už jos teritorijos ribų tada nuvilnijo klaipėdiečio, paaukojusio savo gyvybę protestuojant prieš totalitarinę sistemą, pavardė. Daugelis tada kalbėjo, kad Vytautas Vičiulis susidegino protestuodamas prieš tuomet svarstomą naująją respublikos konstituciją. Radikalesnių organizacijų atstovams, minint susideginimo mėnesio sukaktį, buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Miestas skendėjo neaiškumų ir baimės atmosferoje. Tokiame įvykių fone atminimo ženklas Vytautui Vičiuliui išėjo gana kuklus, neiššaukiantis, bet jis tarsi žiedas puikiai tiko ir praeiviui, norėjusiam padėti tikrą gėlės žiedą. Tai tarsi įprasmino tos teritorijos situaciją, kaitą. Buvau patenkintas savo ir bendraminčių darbu, nes tikėjau, kad anksčiau ar vėliau Klaipėdos Atgimimo aikštė “atgims”. Šiuo klausimu man pritarė ir a. a. fotometraštininkas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, Albinas Stubra. Deja aikštė neskubėjo “atgimti”. Tam trukdė ir finansinės ir ideologinės kliūtys. Klaipėda pati paskutinė iš Lietuvos miestų atsisakė “Lenino” paminklo. Aikštės išbaigtumui turėjo subręsti visuomenė. Skelbti anksčiau konkursai, skirti Atgimimo aikštės sutvarkymui, liko “tik popieriuje”. Konkurse prieš 15 metų, kaip pagrindinis skulptūrinis akcentas buvo siūlomas Vydūnas, Tilžės akto signatarai, kiti Mažajai ir Didžiajai Lietuvai nusipelnę veikėjai, tam teikė siūlymus garbūs skulptoriai ir architektai, bet įgyvendinimo planai užtruko. Ar esame šiandieną subrendę sutvarkyti iki galo pačią skaitlingiausią, gyvybiškiausią ir judriausią Klaipėdos reprezentacinę aikštę, parodys netolima ateitis. Aikštės neišbaigtumas šiandien bado akis, didėja ir išlaidos susijusios su kasmetiniu aikštės atšokusių poliruotų granito akmenų taisymu, klijavimu. Manau jeigu šiandieną nerasime bendro sprendimo, aikštė bus paprasčiausiai užstatyta. Ir prarasime ne tik teritorinę erdvę miesto šventėms, prarasime istorinę galimybę prisiminti sudėtingus 20 metų senumo įvykius.

   Kaip atrodys būsima paminklinė kompozicija Vydūnui, Jūsų, kaip atminimo ženklo Vytautui Vičiuliui autoriaus ir vieno iš statytojų, akimis?

   Ne man vienam, bet ir čia gimusiems ir gyvenantiems klaipėdiečiams kyla teisėtas klausimas. Ar mes esame šio krašto šeimininkai, ar tik ateiviai, “kolonizatoriai”, kurie “neteisėtai” susigrąžino šio krašto teritoriją. Nuolat matome, kaip Klaipėdoje plečiasi vokiškų paminklų, pastatų ir pavadinimų arsenalas. Liūdniausia, kad tam pritaria ir pataikauja kai kurie Klaipėdos universiteto istorikai. Matyt, jie nesusimąsto dėl galimų pasekmių. Mes suprantame, kad pagal tarptautinės teisės normas joks okupantas, nepriklausomai nuo laikotarpio, kiek tos teritorijos bus valdomos, neįgyja į jas nuosavybės teisių. Likimas lėmė, kad šioje teritorijoje daug šimtmečių greta gyveno dvi tautos – lietuvių ir vokiečių. Sekant Vydūno pacifistinėmis nuotaikomis, tiesiog būtina ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Juk būtent Vydūnas parašė “Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių”. Mūsų tautų likimai šiandienos erdvėje jau istorija ir nevalia pamiršti prasmingų įvykių ir garbingų asmenybių. Šiandienos atgimstančios Klaipėdos erdvėje, gotiškos pilies, evangelikų – liuteronų Jono bažnyčios ir kitų milžiniškų objektų statybos fone, labai pasigendame Lietuviškų akcentų. Atgimimo aikštės būsimoje paminklo Vydūnui kompozicijoje esu linkęs matyti jo legendinės arfos fragmentą, iš jos išnyrantį Vydūno siluetą, žemesnėse pakopose akmenyje galėtų būti iškalti garbingų asmenybių šiam kraštui bareljefai, o apatinė dalis galėtų būti vainikuota etnografiniais Mažosios Lietuvos vietovių herbais, ornamentais, vietovių simbolika, o visas kompleksas turėtų būti apšviestas iš apačios šviesos – saulės baterijomis. Tokią matau išbaigtą ir visiems patrauklią Klaipėdos ateities Atgimimo aikštę.

   Jūs teigiate, kad parenkant vietą dėl Vydūno paminklo statymo, kai kurių Klaipėdos universiteto istorikų pozicija, siūlant perkelti būsimą paminklą į mažiau lankomas miesto ar priemiesčio nuošalesnes vietas, yra netinkama. Prašome pakomentuoti tai plačiau.

   Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius (Vilnius) savo rašte klaipėdiečiams tarsi įspėdamas nurodė kliūtis ir būsimus sunkumus, su kuriais neišvengiamai susidursime. Vydūno skulptūrinis akcentas jau buvo anksčiau planuotas statyti Šilutėje, kam Martyno Jankaus vaikaitė Eva Jankutė jau buvo skyrusi ir lėšų. Bet prieštaraujančios Lietuviškiems atminimo akcentams jėgos pasirodė esančios stipresnės. Vienokiais ar kitokiais motyvais paminklas buvo neleidžiamas, nerekomenduotinas, nukeltas į ateities užmarštį. Štai per Vydūno net penkių naujai išleistų knygų pristatymą Klaipėdoje (2012 06 29) buvo išsakytas konkretus reikalavimas Vydūno būsimą atminimo skulptūrinę kompoziciją būtinai perkelti į Klaipėdos universiteto kiemelį. Mat Klaipėdos Atgimimo aikštės vieta esanti “nebešventa” ir “užteršta”, nes joje stovėjo skulptūra Leninui. Keista klausytis tokių argumentų, kai kita “šventa erdvė” Vydūnui pasiūloma buvusi vokiečių, vėliau rusų kareivinių teritorija. Pažymėtina, kad paminklas Vincui Kudirkai Vilniuje, aikštėje šalia vyriausybės rūmų, taip pat pastatytas vietoje generolo Černiachovskio skulptūros, irgi “nebešventoje ir užterštoje” vietoje, tačiau tai nesumenkina didingos skulptūros V. Kudirkai meninės vertės.

   Man malonu prisiminti, kad nuo 1988 metų buvau daugelio Klaipėdos Sąjūdžio Tarybos įvykių sūkuryje. Buvau ne tik Nepriklausomybės atkūrimo liudininku, bet ir dalyviu. Tačiau šiandieną matydamas dešimtmečiais “reprezentuojančius” Klaipėdą namus – vaiduoklius, apleistas kai kurias gatves ir aikštes, noriu paklausti, ar ne per daug sau leidžiame “užkonservuodami” tokiame pavidale istorinį paveldą, kurio paralyžius jau nebedžiugina nei klaipėdiečių, nei miesto svečių. Mūsų skirtingų nuomonių ir paveldo objektų liguisto saugojimo pasekmė – pasibaisėtinas miesto veidas. Susiskaldžiusios visuomenės pasaulėjauta subrandino liberalizmo grūdus, palaipsniui skaidėsi valstybės ir vienybės pojūtis, visuomenė ėmė murkdytis “demokratijos” ir individo išlikimo liūne, užmiršdama savo savastį.

   Akcentuodamas šiandienos negeroves nemanau atliekąs kažką ypatingo, manau daugelis man pritars. Kaip ir pritars, kad būtina pagerbti Vydūną ir kitus tautos šviesuolius, kurie tarsi Kuršių vėtrungės atspindi mūsų praeitį, žymėdamos ir ateities teisingą kryptį. Tik tiek…

    Kalbėjosi Arūnas Trukanas

2012 m. liepos 25 d.

Protokolas – dėl Vydūno atminimo įamžinimo

Išrašas

 

ŽYMIŲ ŽMONIŲ, ISTORINIŲ DATŲ, ĮVYKIŲ ĮAMŽINIMO IR GATVIŲ PAVADINIMŲ SUTEIKIMO KOMISIJOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

 

2012 m. gegužės 25 d.. Nr. (20.4.) – TAR1- 51

 

 

Posėdžio data:2012 m. gegužės 22 d.

Posėdžio laikas: 14 val.

Posėdžio vieta: 206 Pasitarimų kambarys, II a. Klaipėdos miesto savivaldybėje

 

Posėdžio pirmininkas: Vytautas  Čepas, komisijos pirmininkas, vicemeras, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys

Posėdžio sekretorė: Raimonda Mažonienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vyr. specialistė

 

Posėdyje dalyvavo (8 komisijos nariai iš 9):

1. Nijolė Laužikienė, Klaipėdos miesto administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė;

2. Egidijus Šakalys, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktorius;

3.Asta Chrustaliova, Klaipėdos miesto administracijos Miesto ūkio departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji kalbos tvarkytoja;

4. Saulius Karalius, Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkas-istorikas;

5. Albinas Druktenis, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas;

6. Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė;

7.Vygantas Vareikis, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.

 

Kviestieji asmenys:

1. Petras Šmitas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas;

2. Arūnas Trukanas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus narys;

3. Jonas Lukšas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus l.e. atsakingas sekretorius;

4. Algimantas Švainys, Mažosios reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus narys;

5. Artūras Razbadauskas, Vydūno draugijos narys, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys;

6. Vytautas Nausėda, Klaipėdos miesto administracijos Urbanistinės plėtros skyriaus Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas;

7. Vidas Pakalniškis, Klaipėdos miesto administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vyr.specialistas.

 

Posėdžio medžiaga:

1. Klaipėdos miesto administracijos Urbanistinės plėtros skyriaus Geodezijos ir GIS skyriaus 2012-05-02 raštas Nr. VS-2231 „Dėl naujos gatvės pavadinimo“, 1 lapas;

2. Klaipėdos miesto administracijos Urbanistinės plėtros skyriaus Geodezijos ir GIS skyriaus 2012-05-02 rašto Nr. VS-2231 „Dėl naujos gatvės pavadinimo“ pridedami situacijos planai, 3 lapai;

3. West Coast MC klubo nario Aurimo Mockaus 2012-04-27 prašymas, 1 lapas;

4. West Coast MC klubo nario Aurimo Mockaus 2012-04-27 prašymo pridedama medžiaga, 3 lapai;

5.  Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vaclovo Bagdonavičiaus 2012-05-07 raštas „Dėl Vydūno paminklo Klaipėdoje“, 2 lapai;

6. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus 2012-05-18 pasiūlymas „Dėl Vydūno atminimo įamžinimo skulptūrine kompozicija Klaipėdos miesto centre“, 1 lapas;

7. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pasiūlymo 2012-05-18 „Dėl Vydūno atminimo įamžinimo skulptūrine kompozicija Klaipėdos miesto centre“ pridedama medžiaga, 6 lapai;

 

DARBOTVARKĖ:

1. Dėl 2 naujų gatvių pavadinimų suteikimo;

2. Dėl Klaipėdos automobilių ir motoračių klubo įamžinimo;

3. Dėl Vydūno atminimo įamžinimo.

 

3. SVARSTYTA. Vydūno atminimo įamžinimas.

V. Čepas pristatė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus 2012-05-18 pasiūlymą „Dėl Vydūno atminimo įamžinimo skulptūrine kompozicija Klaipėdos miesto centre“ ir Vydūno draugijos garbės pirmininko dr. Vaclovo Bagdonavičiaus 2012-05-07 raštą „Dėl Vydūno paminklo Klaipėdoje“.

V.Čepas paprašė šiuo klausimu Komisijos narių pasisakyti.

V. Pakalniškis pastebėjo, kad Vydūno atminimo įamžinimui jau pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T2-338 „Dėl leidimo įamžinti Vydūno atminimą`“. Leidimas įamžinti buvo išduotas Klaipėdos miesto klubui „Guboja‘, kuri savo lėšomis pagamino ir įrengė atminimo lentą su Vydūno portretu ant St. Šimkaus konservatorijos pastato. Taip pat mieste yra Vydūno vardo mokykla. Paprastai savivaldybės taryba pritaria atminimo įamžinimui ir leidžia statyti savo, arba iniciatorių lėšomis atminimo ženklą. Čia prašoma: įamžinimo forma Vydūnui – pastatyti paminklą ir nurodyta vieta – Atgimimo aikštėje. Tačiau Savivaldybė, keik jis žino, dar neapsisprendė dėl Atgimimo aikštės teritorijos: ar atkurti čia miesto istorinius statinius, ar palikti aikštę.

V. Vareikis akcentavo, kad pastarąjį dešimtmetį ypač daug pastatytą daug paminklų ir kitų atminimo ženklų, visi jie kišami į miesto centrą ir daugelis jų yra nevykę. Reikėtų humanizuoti ir kitas miesto erdves. Taip pat reikėtų atsiklausti ir visuomenės nuomonės, išdiskutuoti, ar tiktų tokioje vietoje paminklas.

N. Laužikienė pastebėjo, kad Vydūno įamžinimo klausimas nuolat grįžta į šią komisiją. Ppažymėjo, kad nėra geresnio atminimo įamžinimo sklaidos, kaip žymaus žmogaus vardo suteikimo mokyklai – tai garantuoja, kad jaunoji karta augdama visada žinos, kas yra tas žmogus, kurio vardu pavadinta mokykla.

V. Pakalniškis pastebėjo, kad tai yra informacija, kad Vydūno įamžinimas turėtų būti žymiai maštabiškesnis.

V. Čepas pastebėjo, kad ne šio Komisijos kompetencija spręsti dėl vietos.

S. Pocytė pasakė, kad reikėtų sudaryti sąrašą įžymių Klaipėdos asmenybių. Gerai, kad Vydūnas būtų dar kartą įamžintas, tačiau prisiminus, kad iki šiol mieste bėra įamžinti E.Simonaičio ir J. Stiklioriaus atminimas – yra negerai. Be E.Simonaičio apsisprendimo būti sukilimo vadu, kuis lėmė1923 m. įvykius, Klaipėda nebūtų Lietuvos dalis. Pastebėjo, kad siūloma vieta Vydūno paminklui yra netinkama- tai per daug atvira erdvė, kuri neatitinka Vydūno asmenybės: filosofo, susikaupusio savyje. Pritarė V. Vareikio pasiūlymui – humanizuoti kitas miesto erdves.

V. Pakalniškis pasakė, kad toks sąrašas yra sudarytas jau senai, tačiau jame Vydūno nėra, nes jis Klaipėdoje buvo tik apie metus.

A. Chrustaliova pritarė, kad siūloma Atgimimo aikštė  yra netinkam vieta Vydūno paminklui – tai per daug atvira erdvė.

A. Druktenis pasiūlė pritarti dėl įamžinimo reikšmingumo, tačiau ne dėl vietos, ir ne dėl formos. reikėtų labiau kamerinės aplinkos – Klaipėdos universiteto teritorijoje, ar skverelyje, kur yra medžių ir vieta susikaupti, pamąstyti

S. Karalius pritarė, kad reikėtų kitas erdves pažymėti. Galėtų būti žymių Klaipėdos žmonių biustų alėja.

N. Laužikienė priminė, kad toks pasiūlymas jau buvo, jis atrodo labai patraukliai.

A. Razbadauskas pasiūlė pritarti dėl pačio įamžinimo fakto. Dėl siūlos vietos sutiko, kad netinka.

A. Švanys pristatė paminklo Vydūnui Atgimimo aikštėje vizualizaciją.

J. Lukšas informavo, kad sudaroma Valstybinė komisija šiuo klausimu, paprašė atsižvelgti į jų siūlymą.

P. Šmitas pasakė, kad pritaria Komisijos nuomonei.

V. Čepas pastebėjo, kad įžymių žmonių įamžinimą lydi paradoksai. Dažnai mieste, kuriame tas žmogus net nebuvo, jam pastatytas paminklas yra pats populiariausias – pvz. Vilniuje- paminklas Zapai.

N. Laužikienė pastebėjo, kad daugelis įžymių žmonių Klaipėdoje ilgai neužsibūdavo, tai – pravažiuojamas miestas.

V. Čepas pasiūlė pritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyvai įamžinti Vydūno atminimą Klaipėdoje. Tačiau pasiūlė pasitarti, ar nurodyti įamžinimo forma, ar ne? Ar įrašyti nutarime- „skulptūrine forma“?

Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė.

V. Čepas pasiūlė balsuoti: kas už tai, kad Komisijos nutarimą formuluoti su nurodyta įamžinimo forma: „Pritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyvai įamžinti Vydūno atminimą Klaipėdoje skulptūrine forma“?

Balsavo:

UŽ-3

NE-2

SUSILAIKĖ-2

V. Čepas konstatavo, kad nugalėjo formuluotė su nurodyta įamžinimo forma.

 

NUTARTA:

1. Pritarti Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus iniciatyvai įamžinti Vydūno atminimą Klaipėdoje skulptūrine forma;

2. Rekomenduoti  Kultūros skyriui parengti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Vydūno atminimo įamžinimo Klaipėdoje skulptūrine forma.

 

 

Posėdžio pirmininkas                                                                                           Vytautas Čepas

 

Posėdžio sekretorė                                                                                               Raimonda Mažonienė

 

 

 

TIKRA:

Raimonda Mažonienė,

Ugdymo ir kultūros departamento

Kultūros skyriaus vyr.specialistė, tel.: 39 61 74

2012-05-25

 

Laiškas dėl Vydūno atminimo įamžinimo

Sveiki, mieli klaipėdiškiai – Vydūno atminimo įamžinimo iniciatoriai

Labai norėtųsi, kad akcija sėl Vydūno paminklo nenutrūkktų ir įgautų vis didesnį pagreitį. Tam pirmiausia reikėtų suburti kuo stipresnes klaipėdiškių šviesuolių pajėgas ir gal būt įtraukti kultūra besirūpinančias kitas visuomenines organizacijas. Žodžiu reikia suburti energingą iniciatyvinę grupę ir iš jos sudaryti visuomeninį komitetą Vydūno paminklui statyti. Į šią grupę bei komitetą kviečiamieji žmonės turi besąlygiškai pritarti ir norėti, kad toks paminklas atsirastų. Tačiau nebūtinai turi sutapti nuomonės, kur tas paminklas turi būti pastatytas. Reikia sudaryti galimybes teikti įvairius pasiūlymus ir juos aptarti, diskutuojant pasirinkti optimaliausią variantą. Tačiau iniciatorių štabas turi duoti kuo aiškiausiai suprasti, kad diskusijos negali būti begalinės ir nerezultatyvios ir kad sprendimas turi būti priimtas per griežtai apibrėžtą laiką. Būtų gerai, kad būtų užduotas pakantumu ir tolerancija įvairioms nuomonėms pasižymintis diskusijų tonas ir bediskutuojant atmetamas bet koks agresyvumas ir nepakantumas, kuris kartais provokaciniais tikslais gali būti tyčia naudojamas. Reikia sugebėti jį gerumu įveikti .

Į komitetą reikėtų įtraukti ir vieną kitą savivaldybės ar kitokios valdžios atstovą. Absoliučią komiteto narių daugumą turi sudaryti klaipėdiškiai ir tik vienas kitas gali būti iš kitur. Pirmininkas irgi turi būti klaipėdiškis. Neturi būti priekaištaujama, kad kažkas klaipėdiškių reikalus už juos pačius tvarko. Žinoma, to paties komiteto iniciatyva nuomonę išreikšti dėl paminklo pobūdžio, o vėliau ir dėl konkursui pateiktų projektų turėtų būtų kviečiami visi kultūrai neabejingi Lietuvos (ir ne tik) žmonės.

Ilgai neatidėliojant reikėtų suorganizuoti fondą paminkui statyti. Žinoma, nereikia per daug tikėtis didelių įplaukų (jos priklausys ir nuo to, kaip visuomenei bus parodytas paminklo reikalingumas ir reikšmingumas), tačiau svarbiausia, kad į Vydūno įamžinimo reikalą bus įtraukta kuo daugiau žmonių, kuo daugiau kad ir kukliausi įnašu bus prisidėję prie to reikalo, gal būt taip tas pamiklas bus visos tautos statomas. Jei taip atsitktų būtų didžiulis laimėjimas, tikrojo tautos dvasinio atgimimo ženklas.

Su tuo dar tebelaukiamu atgimimu reikėtų sieti jūsų, klaipėdiškiai, iškeltą idėją, kad paminklas atsirastų būtent Atgimimo aikštėje. Motyvuokime tuo, kad Vydūnas, kaip asmuo, išties buvo kuklus, bet savo darbais ir palikimu didis, vertas itin iškilaus pagerbimo. To pagerbimo ne pats Vydūnas bus įsiprašęs, bet mes jį išreikšime už tai, ką jis davė ir mums paliko. Manyčiau, kad yra gera proga siūlomos aikštės rekonstrukciją sieti su tikruoju Atgimimu ir jos tikruoju šaukliu, tą sąsają paversti pagrindine tiek aikštės rekonstrukcijos, tiek Vydūno iamžinimo idėja. Toji idėja galėtų būti būsimosios aikštės rekonstrukcijos užduoties leitmotyvas. Kaip toji idėja taps kūrybinio sprendimo idėja, suras patys kūrėjai, dalyvausiantys paskelbtame konkurse (jį paskelbti reikėtų kuo greičiau, taigi ir dėl vietos išdiskutuoti ir apsispręsti reikia gana greitai). Reikia manyti, kad tų kūrybinių idėjų atsiras bent keletas, o komitetui reikės sudaryti sąlygas jas svarstant visuomenei, taigi, mums visiems, pasakyti savo nuomonę.

Nereikia sielvartauti, jeigu išsikristalizuos pagįstas siūlymas pasirinkti paminkui kitą vietą.

Į iniciatyvinę grupę šalia jūsų jau pasiūlytų žmonių siūlyčiau pakviesti dar tokius žinomus, man pažįstamus klaipėdiškius, kurie nebūtinai turi tokią pačią nuomonę:

prof. Petrą Bielskį, prof. Stasį Vaitiekūną, doc. Arūną Baublį, doc.Aleksandrą Žalį, doc. Marijų Šidlauską, leidėją Antaną Stanevičių, doc. Jurgį Mališauską, doc. Albertą Jušką.

Pakalbinti jie savo ruožtu pasiūlys dar ką nors, manau, kad ir Jūs patys dar ne vieną žinot – tegu ta iniciatyvinė grupė būna kuo didesnė. Be abejo, atsikuriantis klaipėdiškis Vydūno draugijos padalinys turi kuo aktyviausiai į šį reikalą įsijungti ir pasiūlyti savus žmones jame dalyvauti.

Linkėdamas kuo geriausios sėkmės vykdant didžiai reikšmingą misiją,

pagarbiai,

Vaclovas Bagdonavičius

Vilnius, 2012 m. birželio 5 d.