Karščiu alsuojanti vasara jau 15-ąjį kartą savaitei subūrė Vydūno draugijos narius padirbėti nesenstančio Rambyno kalno papėdėje, pasibūti ir pabendrauti svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje Bitėnuose. Nuo kaitrios vidurvasario saulės, spalvingos palapinės slėpėsi liepų ir galingo ąžuolo paunksnėje.
Šiais metais sodybos gandralizdyje sparnus miklino net 4 jaunikliai, bičių aviliai apsunko nuo liepų medaus.
Šįkart liūdnokai atrodė nurudavusios pušys – baltųjų gandrų kolonijos daugializdis. 2007 metų lapkričio mėnesį siautusi gamtos stichija – šlapio sniego apdraba ir vėjas – guldė medžius, laužė pušų kamienus, šakas. Dvi lūžusios aukštos pušys apgadino ir Bitėnų kapinaičių tvorą.
Liepos 29 dieną, stovyklos atidarymo iškilmėse dalyvavo Bitėnų seniūnė Danguolė Mikelienė. Suplevėsavus stovyklos vėliavai, kibome į darbus. Dauguma ėmėsi Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų šio krašto šviesuolių amžinojo poilsio vietos restauravimo darbų, kiti rūpinosi stovyklos buitimi, vegetariško maisto gamyba.
Kapinaičių tvoros perdažymui, agresyviai plintančio užtvorio šabakštynui išvalyti prireikė kelių pusdienių. Liepos 31 d. buvo paminėtas gražiausių Lietuvos kapinių vartų pamatų išliejimo dešimtmetis. Šiuos vartus suprojektavo Marija ir Martynas Purvinai, nukaldino dailininkas Eimuntas Ludavičius, o vartų pastatymo ir kapinaičių tvėrimo darbais rūpinosi Vydūno draugijos nariai. Minėdami dešimtmetį, dar kartą prisiminėme į vartų pamatus įmūryto laiško turinį, kuriuo perduodamas tikėjimas, jog už šių vartų amžinam poilsiui atgulusio Didžios Sielos Milžino begalinė šviesa kiekvienam padės surasti dvasinės gaivos ir taurumo šaltinį.
Kintų Vydūno kultūros centras atvežė į stovyklą parodą „Vydūno portretai“, skirtą Vydūno (Vilhelmo Storostos (1868-1953)) 140-osioms gimimo metinėms. Vydūnas prakalbo į mus portretinių nuotraukų gausa, iškilmingai atskleidžiančia žmogaus esmę, asmenybės taurumą, sielos švytėjimą. Po nuotraukomis, prasmingos tautos žadintojo mintys: „Reikia išmokti gyventi dvasios, o ne materijos šalyje… Valdžia turėtų būti tautos namas, tautos vaikų mokykla… Geriausios sąlygos Taurėjimui randasi Tėvynėje… Žmonės gali sveikti ir drūti būti valgydami trečią dalį to, ką daugelis dabar pripratę valgyti…“.
Vakarais prie laužo skambėjo dainos, buvo aptariami nauji leidiniai, kaip antai vydūnietės Rimos Palijanskaitės sumanytos, sudarytos ir išleistos knygos „Žvilgis į gyvenimo gelmes“ antroji dalis „Kultūra – gyvenimo kūrimo tęsinys“ (pirmoji dalis – „Gyvenimas – kelionė tobuluman“, 2006 m.). Joje surinkti tarpukario Lietuvoje leistų žurnalų ir periodinių leidinių cituoti Vydūno pamąstymai apie dvasios ir kultūrinio gyvenimo prasmę. Savo knygą „Sekmadienio ramybė“ pristatė Panevėžio Vydūno klubo vadovas Zenius Jurgelaitis. Daug diskusijų susilaukė šiauliečio Stasio Dragūno knyga „Emocijų ir išminties rungtis“. Pasidžiaugėme rerichiečių iš Šiaulių Antano, Dianos ir Gintauto Stungurių pastangomis išversta ir išleista J.P. Blavackajos knyga „Raktas į Teosofiją“.
Stovyklavimo metu netrūko kultūrinių renginių. Martyno Jankaus muziejuje susipažinome su nauja, Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirta ekspozicija, visi buvome pakviesti į rugpjūčio 2 d. Bitėnuose vykusią sueigą „Pas Martyną Jankų“. Viešėjome Rambyno regioninio parko direkcijoje. Jos vadovė Diana Milašauskienė papasakojo, kas buvo nuveikta siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kaip sekėsi kurti projektus, juos įgyvendinti. Direkcijoje mums buvo suteikta galimybė pažiūrėti video medžiagą apie Šiauliuose vykusią, Vydūno 140-osioms gimimo metinėms skirtą, konferenciją.
Rerichiečiai Diana ir Gintaras Stunguriai įamžino susitikimą su 96-rių metų Vydūno krikštadukte Gražbyle Venclauskaite. Ji linksmai prisiminė savo krikštatėvį. Puikia atmintimi galinti didžiuotis Gražbylė nuolat sportavo, slidinėjo sulaukusi net 78-rių ir yra įsitikinusi, jog sportas – gyvenimo pagrindas.
Ritos ir Tomo Tarvydų pakviesti viešėjome Kintuose. Vydūno kultūros centro kiemelyje vyko emalės ir muzikos laboratorijų „Pamario ženklai“ uždarymas. Šių metų darbų tema „Žalia gyvenimo spalva“ buvo skirta Vydūno 140-osioms gimimo metinėms. Tai žvilgsnis į ekologiją, gamtos išsaugojimą. Už kelionę į Kintus esame dėkingi Pagėgių savivaldybei ir asmeniškai Remigijui Špečkauskui, parūpinusiam patogų autobusiuką.
Rugpjūčio 2 d., Bitėnuose, vyko tradicinė sueiga, skirta lietuvybės puoselėtojo, vieno žymiausių ir ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, Mažosios Lietuvos prezidentu vadinto Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms pažymėti. Iškilmės prasidėjo Martyno Jankaus atminimo pagerbimu Bitėnų kapinaitėse. Įvairiaspalviais gėlių žiedais atgijo kapavietė. Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis baltų gėlių puokštėmis tyliai pagerbė Martyną Jankų ir jo bendramintį Vydūną.
Muziejuje ir jo prieigose vyko daug renginių: konferencija „Martynas Jankus ir jo laikmetis“ (dr. S. Pocytė), fotografijų parodos „Martynas Jankus – vardan vienos Lietuvos“ pristatymas (L. Bruzdžiuvienė), leidinio „Senojo Rambyno vaidila“ pristatymas (K. Toleikienė, L. Micirov), mokinių dailės paroda, skirta M. Jankaus jubiliejui. Klojime įspūdingas nuotraukas eksponavo Raimondas Puišys. Paveikslų sodas pasipildė naujais tradicinio dailininkų plenero kūriniais. Didžiulėje palapinėje buvo galima pasivaišinti ne tik kava, arbata, bet ir garsiais šio krašto sūriais, medumi. Jubiliejinės sueigos kulminacija tapo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, teatro choro ir solistų koncertas. Gausiai susirinkusiųjų pakili nuotaika ir muzikos garsai sklaidė užplaukusius debesis, tad sodresnio lietaus nesulaukėme.
Užbaigę Bitėnų mažojo panteono tvarkymo darbus, saulėtą sekmadienio rytą nuleidome stovyklos vėliavą. Svetingieji sodybos šeimininkai apdovanojo visus stiklainiais šviežio medaus ir pakvietė vydūniečius vėl atvykti bei imtis iniciatyvos prikeliant antrąsias, visiškai apleistas, Bitėnų kapinaites.
Tad iki susitikimo ateinančią vasarą.
Jūratė Mikalajūnienė
2008 08 19