LR Kultūros ministerijos vardu nuoširdų sveikinimo Žodį Vydūno draugijai tarė Irena Seliukaitė. Ji Draugijos 25-ečio proga įteikė LR Kultūros Ministro Š.Biručio padėkas aktyviausiems Vydūno draugijos nariams: Vaciui Bagdonavičiui, Aušrai Martišiūtei, Tomui Stanikui, Algimantui Jucevičiui ir Rimai Palijanskaitei.
O taip pat visų mūsų sveikinimai
Lietuvių kalba
5-6 klasėmsLietuvių kalba
7-8 klasėms
Literatūros kūrinai
5-8 klasėms
Gamtos mokslai
5-6 klasėms
Gamtos mokslai
7-8 klasėms
Geografija
6-8 klasėms
Sauga ir sveikata
5-8 klasėms
Formos viršus
PAIEŠKAIšplėstinė paieška
Ieškoti
Formos apačia
Formos viršus
PRISIJUNGTIUžsiregistruoti | Priminti slaptažodį
Formos apačia
MANO
Titulinis > Mokymosi objektai
Lietuvių tautosaka: folkloro, arba tautosakos, samprata, rūšys ir žanrai
Įtraukti į Mano išrinktuosius Informacija
Lietuvių tautosakos (tradicinio sakomo ir dainuojamojo žodžio meno) kūriniai pagal panašius požymius jungiami į tris rūšis, o pagal skiriamuosius požymius skirstomi į žanrus.
- Smulkioji(trumpųjų pasakymų) tautosaka – tai glaustos formos daugiaprasmio turinio tautosakos kūrinėliai: patarlės, priežodžiai, mįslės, minklės, maginiai pasakymai (užkalbėjimai, užkeikimai, prakeiksmai), greitakalbės, skaičiuotės, garsų pamėgdžiojimai, juokavimai, keiksmai ir kt.
- Pasakojamoji tautosaka– tai tikrų ir pramanytų pasakojimų tautosakos kūriniai: pasaulio kūrimo sakmės (etiologinės), senųjų tikėjimų sakmės (mitologinės), padavimai, legendos, pasakos, atsiminimai, anekdotai ir kt.
- Dainuojamoji tautosaka– tai žodiniai-muzikiniai tautosakos kūriniai: raudos, sutartinės, dainos, giesmės, rateliai, žaidimai ir kt.
Iliustracijos
Atsisiųsti Dalytis
Vydūno Jaunimo Fondo sveikinimas Vydūno Draugijai 25 metų sukakties proga
2013 m. lapkričio 27 d. Lemontas, Čikaga
Miela Vydūno Draugijos pirmininke Rima Palijanskaite, Garbės pirmininke dr. Vacy Bagdonavičiau, visi susirinkę vydūniečiai bei garbingi svečiai.
Vydūno Jaunimo Fondo valdybos ir tarybos narių vardu sveikinu Vydūno Draugiją su dvidešimt penkerių metų sukaktimi. Abi mūsų organizacijas sieja žymaus Lietuvos tautiečio Vydūno vardas, idealai ir siekiai. Taip pat sieja noras ir pastangos padėti mūsų tautiečiams – Lietuvoje ir išeivijoje – tapti dvasiškai tobulesniais ir moksle tvirtesniais lietuviais.
Vydūno Draugija skleidžia Vydūno mintis ir filosofiją, kuri siekia dvasinio atgimimo ir kūrybinės inteligencijos. Taip pat rūpinasi Vydūno kūrybinio palikimo leidimu ir platinimu mūsų tautiečių tarpe.
Vydūno Jaunimo Fondas jau virš šešiasdešimt metų remia lietuviško jaunimo mokslinius siekius, skatina meilę Lietuvai ir puoselėja Jos kultūros tęstinumą. Dedame pastangas remti skautiško jaunimo projektus ir renginius, kurių metu jaunimas turi galimybių susipažinti ir sukurti lietuviškas, skautiškas šeimas. Kaip ir Vydūno Draugija, leidžiame knygas apie Lietuvos istoriją, kultūrą, jos žymūnus ir antrojo Pasaulinio karo pasėkmes Lietuvai.
Žvelgiant į jūsų ir mūsų organizacijų pastangas ir pasiekimus, galima jausti didelę energiją, veiklių asmenų ryžtą įgyvendinti savųjų organizacijų užmojus ir norą sparčiai žengti pirmyn. Ši prasminga veikla vis pritraukia žmones, kurie nori kokiu nors būdu prisidėti prie bendrų darbų.
Sveikiname dr. Vacį Bagdonavičių, kuris, kaip ir mūsų Vydūno Jaunimo Fondo buvęs ilgametis valdybos pirmininkas Vytautas Mikūnas, yra Vydūno Draugijos siela ir širdis. Nors pareigas ir perdavė veikliai vydūnietei Rimai Palijanskaitei, jis vis dar turi svarbią įtaką Draugijos veiklos krypčiai ir darbams. Dėkojame Tau, Vacy, už ilgų metų nepailstamą darbą ir pasiryžimą skatinti Lietuvos tautiečių kultūrinį ir dvasinį atgimimą. O Rimai linkime ryžto ir ištvermės tęsiant Vydūno Draugijos siekių įgyvendinimą.
Vydūno Jaunimo Fondas džiaugiasi, galėjęs įvairiomis progomis bendradarbiauti su Vydūno Draugija. Džiaugiamės Jūsų kilniais pasiekimais per šiuos praėjusius dvidešimt penkerius metus ir tikimės, kad visų vydūniečių entuziazmas ir pasiryžimas padės dar daug padaryti per sekančius dvidešimt penkerius metus.
Žengiame kartu į kilnesnę ir šviesesnę Lietuvos ateitį.
Ad Meliorem!
v.s. fil. Gintaras Plačas
Vydūno Jaunimo Fondo
valdybos pirmininkas
25 metai link tautos gyvatos
Vydūnas visada vertino ir brangino gyvą bendravimą tarp žmonių, pats visur buvo aktyvus visuomeninio judėjimo organizatoriaus pavyzdys. Mano matymu, Vydūno draugijos 25-erių metų veikla – tai Vydūno dar Tilžėje pagimdytos tautinės dvasios ir savimonės žadinimo idėjos tąsa Lietuvos valstybės atsikūrimo laikotarpyje. Sėkminga pradžia skatina Vydūno draugijai linkėti gyvuoti mažų mažiausiai 40 metų – tiek, kiek Vydūnas vadovavo giedotojams Tilžėje ir likti Tautos Gyvatos aktyvistais.
Vydūno draugijos vedantieji man asmeniškai ir Kintų Vydūno kultūros centro – Vydūno muziejaus darbuotojams visada išliks pagrindiniais autoritetais ir mokytojais Vydūno minčių pažinties kelionėje. Jūs buvote tie, kurie davėte pradžią Vydūno muziejaus ekspozicijai Kintuose. Tarp Jūsų buvo žmonės, kurie dešimtmečius saugojo Vydūno knygų originalus ir tikėjo, kad ateis ta diena, kad bus į tai atsigręžta kaip į išminties šaltinį.
Linkiu kiekvienam iš Jūsų asmeninės sveikatos, minčių nušvitimo, kūrybinės galios, vienybės ir naujų jaunatviškų narių.
Rita Tarvydienė
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė ir darbuotojų kolektyvas.
Kintai, 2013-11-30.
Gerbiami Vydūno draugijos nariai,
Vydūnas – vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių mąstytojų ir rašytojų, labai daug prisidėjęs prie Mažosios Lietuvos gaivinimo ir palaikymo.
Vydūno draugijos organizaciniai gebėjimai ir pasišventimas padėjo suburti žmones iš visos Lietuvos ir drauge atlikti išties didžius darbus. Vydūniečių vykstančios stovyklos šalia legendinio Rambyno tapo gražia tradicija. Pirmą kartą stovyklą Bitėnuose Draugija surengė 1992 m. vasarą po Vydūno grįžimo, tuomet įsipareigojo supiltą gražų Vydūno kapą globoti ir puoselėti. Draugijos skaistaus tikėjimo, galingo veikimo dėka, Bitėnų kapinės virto Mažosios Lietuvos panteono verta šventove.
Vydūno pasekėjai, kurie buriasi, žino, kad žmogaus „uždavinys yra žmoniškumą apreikšti. Ir vien tuo jis tvirtina savo aukštybę, savo grožę ir galybę. Vien taip žmogus gali išlikti ir gyventi.“
Linkiu prasmingo, didingo ir kupino viltingos Šviesos sambūrio.
Pagėgių savivaldybės meras
Virginijus Komskis
Su 25-ečiu, vydūniečiai!
Prieš 25-erius metus esu dalyvavęs steigiamajame Vydūno darugijos suvažiavime. Draugija tuomet ryžosi kviesti Lietuvą eiti per Vydūną doros ir nepriekaištingos moralės keliu. Nelengva buvo to siekti. Tačiau nuveikta nemažai – leidiniai, straipsniai, stovyklos, konferencijos.
Rūpindamiesi Vydūnu, jo bendražmogiškųjų idėjų sklaida, jūs skatinote domėtis ir jo kraštu – mažąja Lietuva. Kraštu, kuriame Vydūnas išaugo kaip didis mąstytojas ir kultūros veikėjas.
Simboliška, kad savo sukaktuves švenčiate per atmintiną Tilžės Akto dieną. Ją pradėjome minėti jau užvakar Vilniaus karininkų ramovėje. Joje jūsų Garbės pirmininkas vacys Bagdonavičius skaitė pranešimą apie lietuvybės problemas, su kuriomis Mažojoje Lietuvoje susidūrė Vydūnas.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vardu sveikinu jus ir linkiu ryžto bei kantrybės, vykdant garbingą gyvenimo su Vydūnu misiją!
Vytautas Šilas,
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas.
Vilnius, 2013 m. lapkričio 30 d.
Lietuvos skautų sąjungos sveikinimas
Lietuvos skautų sąjungos vardu sveikinant Vydūno draugiją su ketvirčio amžiaus laimėjimais ir linkit naujo bei sėkmingo tolimesnio vydūniškojo kelio, kartu pagerbtinos ir Vydūno sąsajos su skautija. Šios sąsajos taip pat jubiliejinės. Joms tik ką sukako 95-eri, t.y. tiek, kiek ir pačiai Lietuvos skautų sąjungai, įkurtai tautos nepriklausomybės paskelbimo metais.
Vydūnas iškart tapo Lietuvos skautų ideologu, nukreipėju ir vertintoju. Žinoma, ne vien dėl to, kad pasaulinė skautija jau turėjo tarptautinį pripažinimą. Tai siejosi su Vydūno pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Jam labai patiko skautų šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui!“ ir pošūkis „Budėk!“.
Po 8-erių metų – 1926-aisiais Vydūnas pasiūlė angliškos kilmės žodį „skautas“, reiškiantį „žvalgas“, pervadinti lietuvišku žodžiu „budįs“. Tuo kaip ir pratęsiant žvalgo misiją nuolatiniu budėjimu savo „žmoniškėjimo kelyje“. Nenorint išsiskirti iš kitų šalių skautų, to buvo atsisakyta, bet šis Vydūno pasiūlymas buvo vertinamas ir pagerbtas pirmąjį jūrų skautų laivą pavadinant „Budys“. Prie šio žodžio tolimesnio aiškinimo Vydūnas sugrįžo jau išeivijoje leidžiamame „Skautų aido“ mėnesiniame žurnale, vėl pabrėždamas žmogaus budimo ir budėjimo reikšmę.
Visus savo paskutiniuosius septynerius gyvenimo metus, susiaurėjus jo plačiai visuomeninei veiklai, Vydūnas bendravo su tremtyje atsiradusiais skautais ypač artimai. Vos tik jam atsigulus į Liubeko miesto ligoninę Vakarų Vokietijoje, pirmasis lankytojas buvo Vydūno mokinys, senas gerbėjas ir bičiulis Antanas Krausas, redagavęs „Skautų aidą“ išeivijoje. Taip buvo atnaujinta, nusitęsusi iki pat mirties, iškili Vydūno draugystė su skautais.
Dar ligoninėje Vydūnas parašė savo pirmąją paskaitą Liubeko lietuviams skautams. Nuo tada jis ne tik vėl rašė skautų spaudai, bet nuolat dalyvavo skautų renginiuose ir stovyklose. O ta spauda plito ne tik Vakarų Vokietijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vėliau įsikūrė Vydūno jaunimo fondas. O ir dabar šiame sambūryje sveikiname apsilankusią Vydūno fondo Čikagoje atstovę Lietuvoje gerb. Jolitą Kašalynienę ir iš Detmoldo atvykusį gerb. kunigą Miroslavą Danį. Juk Vydūnas greta skautų statė ir brolius ateitininkus.
Išeivijoje rašytus straipsnius panašiomis žmogaus augimo temomis (apie tris žmogaus augimo pakopas – žmogus-sau, tautai ir žmonijai) Vydūno jaunimo fondas išleido atskira knyga „Vydūno laiškai skautams“. Keletą knygos straipsnių norėčiau paminėti. Tai „Jauno žmogaus augimas“, kur Vydūnas nagrinėja I-ąjį skautų įstatą („Skautas yra tiesus ir laikosi savo žodžio“), bei tai, kas turi gyvenime lydėti jauno žmogaus pastangas. Kitas straipsnis – „Žmonių pasisveikinimas“ yra skirtas ir Akademinio skautų sąjūdžio I-ajam suvažiavimui Klivlende, o paskutinysis Vydūno rašinys skautų korporacijai Vytis – „Žmogus ir laikas“, kuriame tvirtinama, kad žmogų pradeda laiminti ypatingas šventumas, kai jis stengiasi numanyti, kas jis esmiškai yra, iš kur jo esmė kilusi ir kame ji būva.
Anksčiau minėtasis Vydūno idėjų propaguotojas ir bendražygis skautas Antanas Krausas, atsidūręs tolimojoje Australijoje, ne tik iš čia palaikė ryšį su juo, bet ir gaivino Vydūno palikimą ten gyvenančių tėvynainių spaudoje, sambūriuose bei širdyse, rengėsi visus Vydūno raštus išleisti 10-ties tomų apimtimi, bet to, deja, nespėjo padaryti.
Taurus didžiojo mąstytojo humanizmas savo samprata ir veikla skaidrino ir skaidrins mūsų tautą kaip ir skautiją, Vydūno asmenybei niekada neprarandant savo gigantiškųjų dimensijų.
Pagerbdamas Vydūno draugiją ir čia susirinkusius vydūniškosios minties mylėtojus, aš kartu su pačiu Vydūnu tariu skautiškąjį „VIS BUDŽIU!“
Vydūnas Trapinskas
Vydūno draugijai – 25 metai
Jau ketvirtis amžiaus, kaip Vydūno uždegto fakelo šviesa per Jūsų Draugiją skverbiasi į kiekvieno lietuvio mylinčio savo tautos praeitį ir gerbiančio jos išminčių puoselėtas idėjas, mintis ir gyvenimo būdą.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija pagarbiai priėmė kvietimą dalyvauti šioje jubiliejinėje šventėje. Mūsų draugija yra nepolitinė, nekonfesinė, dorovinio bei kultūrinio tobulinimosi organizacija. Ji laikosi humanistinių švietėjiškų pažiūrų, puoselėja tautos tradicijas ir papročius, rengia paskaitas, disputus, konferencijas, su Reformacija susijusių sukakčių minėjimus. Laikydamasi abipusiškos tolerancijos, plėtoja dialogą su kitų pažiūrų žmonėmis. Savo veikla siekiame nužerti laiko dulkes nepelnytai nusėdusias ant mūsų tautos istorinių procesų, objektų, raštijos ir kultūros pradininkų Martyno Mažvydo, Abraomo Kulviečio, Stanislovo Rapolionio, Jurgio Zablockio, Andriaus Volano ir kt. atminimo. Vienas iš kertinių RD tikslų ir uždavinių sukurti ir pastatyti paminklą Vilniuje, įamžinantį Reformacijos sąjūdį, jo asmenis, kultūros veikėjus.
Mes, kartais bandome lygiuotis į Vydūno draugiją, nes dažnai einame panašiais vingiuotais Lietuvos istorijos ir kultūros keliais.
Neįkainojamas Vydūno draugijos indėlis į šiuolaikinę visuomenę, skleisti gyvenimo filosofijos tradicijas, akcentuojant asmeninį ir kuriamąjį pradą. Nepaneigiama Vydūno mintis, kad dvasinį tobulumą pasiekęs žmogus, privalo aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, prisidėti prie jos pažangos.
Džiugu, kad Lietuvoje, prieš 25 metus radosi kilnių, iniciatyvių žmonių su gerb. dr. Vaclovu Bagdonavičium priešakyje, kuriems Vydūno priesakai tapo kelrode žvaigžde kuriant Vydūno draugiją. Tokią Draugiją, į kurią šviesią ar negandų valandą, gali drąsiai kreiptis ir pasidalinti džiaugsmais ar rūpesčiais.
Bičiuliškai sveikiname ir linkime dar daug solidžių Jubiliejų jūsų kilniame žygyje. Tvirtu žingsniu, tvirtomis rankomis ir karštomis širdimis neškite Vydūno draugijos vėliavą per Lietuvą!
O sveikinimą leiskite užbaigti šiais Vydūno žodžiais: „Visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą“.
Donatas Balčiauskas
LRIKD pirmininkas
2013.11.30, Vilnius
Vydūno draugijos dvidešimtpenkmečio paminėjimui
Dvidešimt penkeri metai – labai simboliški mums metai. Tai subrendimo ir įvertinimo metai. Caro laikais lietuviai rekrūtai kariuomenėje tarnaudavo 25 metus, Lietuvos partizanai jeigu ne mirties bausme, tai, kaip taisyklė buvo baudžiami 25 metais lagerio.
Vydūno draugijos dvidešimtpenkmetis irgi liudija brandą. Sakyčiau, tai yra unikali, vienintelė Lietuvoje tokia draugija, kuri taip giliai ir prasmingai, nepriklausomai ir išdidžiai žvelgia į pasaulį ir Lietuvą. Kitos tokios orumą ir savastį rodančios organizacijos Lietuvoje, nors ir yra gerbtinų, nėra.
Šiandien Lietuvai tokio prasmingo buvimo pasaulyje ir supratimo stinga. Štai lapkričio 9 dieną Berlyne nugriautos sienos paminėjime ES prezidentas Hermanas Van Rompuy pasakė, kad šiandien sąvokos ,,tauta“ ir ,,Tėvynė“ yra atgyvenusios. Ir jam po 20 dienų atvykus į Vilnių niekas, ginant savąją savigarbą, tuo nepasipiktino, lygiai kaip nepasakė ir anksčiau dėl 11 ES šalių užsienio reikalų ministrų Europos ateities pradžios modelio: bendroje užsienio reikalų ministerijoje, bendroje kariuomenėje, veto teisės panaikinime ir bendro prezidento visose šalyse rinkime. Tai nebuvo numatyta stojant į ES. Toks valdančiųjų mentalitetas pavojingas.
Bedvasiai Europai Vydūnas lieka svetimas ir nereikalingas. O mums? Kaip mes be jo? Ir lietuvių tautos bei nepriklausomos valstybės išlikime, kaip svajojo Vydūnas, matyčiau pagrindinę draugijos veiklos prasmę.
Signataras Algirdas Endriukaitis
Nuoširdžiai sveikiname 25-uosius veiklos metus švenčiančią draugiją!
Mieli vydūniečiai,
Vertiname Jūsų garbingą indėlį į iškilaus mąstytojo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno atminimo įamžinimą ir jo teigtų dvasinių vertybių bei kultūros sklaidą. Jūsų dėka Vydūno idėjos gyvos Lietuvoje ir vis labiau plinta užsienyje, taip prisidėdamos prie visos Lietuvos garbingo įvaizdžio kūrimo.
Linkime Jums ir toliau nenuilstamai puoselėti ir skleisti vydūniškąją šviesą, dar ne mažiau kaip septynis šimtmečiu žadinti žmonijos sąmoningumą, kelti tautos dvasią, kuri amžina ugnimi liepsnotų kiekvieno širdyje.
R.Kareckas,
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras;
D.Valentukevičienė,
„Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ redakcinė kolegija.
Sveikinimas 25-ečio proga
Vydūno draugijos 25-mečio proga ypač norėčiau pasveikinti jos ilgametį pirmininką Vacį Bagdonavičių. Jeigu ne jis, tai kažin ar būtume įteisinę Kultūros dieną balandžio 15-ją ir iškėlę Taikos vėliavą. Tai jis, būdamas Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktoriumi bei Vydūno draugijos pirmininku atstovavo Kultūros dienos iniciatyvinę grupę LR Seimo Švietimo, mokslo ir Kultūros komiteto posėdžiuose, yra pasirašęs daug raštų šia tema jau ir įteisinus Kultūros dieną.
Draugijos įtakoje Vydūno darbai skleidžiasi toli už šalies ribų. Štai šį rudenį, spalio 15-19 dienomis, Kryme vyko Tarptautinis kongresas „Pasaulio sveikata – žmogaus sveikata“. Ten skaičiau pranešimą „Vydūno sveikatos filosofija mokslo šviesoje“.
Kongrese dalyvavo medikai, filosofai, astrofizikai, valeologai. Iš tikrųjų, tai, ką 20 amžiaus pradžioje rašė Vydūnas, patvirtinama moksliniais tyrimais. Jis – pirmasis valeologas Lietuvoje, o jo knyga „Sveikata, jaunumas, grožė“ turėtų būti stalo knyga ne tik medikams, bet ir visiems, kurie siekia fizinės ir dvasinės sveikatos.
Sėkmės Vydūno draugijai ir toliau skleisi Šviesą bei Išmintį.
Pagarbiai,
Dr. Auksė Narvilienė
Taikos vėliavos komiteto pirmininkė
Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje
Sveikinimas Vydūno draugijos 25 m. sukakties proga
Lietuvos Vegatarų d-jos ir asmeniškai savo vardu sveikinu Draugijos vadovus, visus vydūniečius ir juos palaikančius čia susirinkusius svečius su tokiu garbingu Vydūno draugijos jubiliejumi. Linkiu taip sėkmingai dirbti ir toliau kaip iki šiol, skleisti Vydūno idėjas ir pažiūras, jo raštus Lietuvoje ir kitose šalyse.
Vydūno draugijos vadovai organizuoja daug įvairių renginių, pažymint įvairias su Vydūno vardu susijusias datas. Štai 2013 vasarį buvo labai įspūdingas 60-ųjų Vydūno mirties metinių minėjimas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Jame pranešimus skaitė ne tik vydūniečiai, bet ir svečiai iš Vokietijos, iš Detmoldo, kur Vydūnas praleido paskutinius savo gyvenimo metus.
Aktyvūs Vydūno draugijos nariai, jos vadovai nuolat leidžia Vydūno knygas ir jo straipsnių rinkinius. Dar iki Vydūno draugijos 25-ečio pasirodė fotografuotinas Vydūno knygos „Sveikata. Jaunumas.Grožė“ leidimas. Ši knyga yra viena iš populiariausių jo knygų apie sveiką gyvenseną, mitybą ir dvasinį žmogaus tobulėjimą.
Kasmet kovo mėn. antroje pusėje Klaipėdos universitete vyksta mokslinės konferencijos, gilinantis į Vydūno paliktus darbus, jo kūrybą. Konferencija sutampa su Vydūno gimtadieniu. Aš stengiuosi jose dalyvauti, ruošiu pranešimus ir juos skaitau.
Todėl, kai 2018m. visa Lietuva švęs mūsų garsiausio paskutinio šimtmečio filosofo ir švietėjo Vydūno gimimo 150 metų jubiliejų, siūlau 2018 metus pavadinti Vydūno metais ir organizuoti jubiliejui skirtus renginius, konferencijas, eskursijas ir t.t.
Vydūno d-jos 25-ečio proga noriu pasveikinti aktyviausius vydūniečius: garbės pirmininką prof. Vacį Bagdonavičių, Vydūno draugijos pirmininkę Rimą Palijanskaitę ir vicepirmininką Tomą Staniką ir linkiu turėti daug sveikatos tolimesniame darbe. Todėl dovanoju kiekvienam jų asmeniškai mano parašytą knygą apie sveikatą „Padėkime sau“.
Doc. Ksavera Vaištarienė,
Lietuvos Vegetarų draugijos pirmininkė,
2013. 11. 30
Iškilmingai pasižadam:
Stovėsim vienširdžiai su Jumis, kurie jau 25-erius metus, remdamiesi skaisčiu tikėjimu ir tvirta dora ne tik patys einate, bet ir kitus vedate šviesop ir Dievop.
Vyresniuosius brolius vydūniečius 25-ečio proga džiaugsmingai sveikina Kauno sveikuoliai.
2013 m. lapkričio 30 d.
Lietuvos sveikuolių sąjungos sveikinimas
Lietuvos sveikuolių vardu sveikinu mūsų dvasios brolius ir seseris – Vydūno draugijos narius – su gražia Jūsų organizacijos sukaktimi – 25-ečiu!
Linkime skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu, kantrybe, darbštumu savo kūną, sielą ir dvasią grūdinti, sotinti ir apvalyti vardan darnos mumyse, šeimose, bendruomenėje, valstybėje, visatoje, vardan meilės, tiesos ir gėrio. Likime ištikimi mūsų tautos genijaus, didžiojo Vydūno atminimui.
Dainius Kepenis,
LSS prezidentas.
Iš tamsos – į šviesą
Į šį renginį patekau visiškai atsitiktinai ir tuo labai džiaugiuosi. 
Lietuvių Tauta gali pasigirti daugeliu garbingų, net pasaulyje žinomų ir įvertintų veikėjų; Vydūnas yra vienas iš tokių – tikra Dievo dovana Lietuvai. Ryškiausias jo gyvenimo siekis – dvasinis Tautos žadinimas, stiprinimas bei žmoniškumo ugdymas. Ir šį tobulesnio žmogaus ugdymą jis betarpiškai siejo su valstybės pagrindais ir uždaviniais. Nes valstybė ir žmogus, jo nuomone, yra neatsiejami!
Peržvelgus draugijos atliktus darbus, turėtų susigėsti kelios Lietuvos ministerijos, nes tokios apimtys yra būtent šių valstybinių įstaigų pajėgoms, o ne visuomeninei organizacijai. Bet būtent mažos skruzdėlytės ir sukrovė tą didžiulį turtą – Vydūno darbų, raštų ir taurių žodžių kraitį, kurie dabar sklinda visuomenėje ir didina asmenybės darnos, žodžių ir darbų vienovės vykdytojų būrį. Tai yra, Vydūniečių būrį, sekančių pėdomis tokio kilnaus žmogaus, kokio mūsų kultūroje kito tokio nėra, taip ryškiai šviečiančio tyra išmintimi!
Ypač tai svarbu po sovietmečio tamsos ir „geležinės uždangos“ atrasti tą šviesos spindulį, žadinantį bei gaivinantį Tautos dvasią, dalijantį amžių išmintį ir švarinantį mūsų ne tik gražią kalbą, bet ir sielą nuo svetimybių. Dėl šiandienos geopolitinės Pasaulyje ir Lietuvos valstybės vidinės būklės situacijos ypatingai svarbios Vydūno įžvalgos apie tautą, demokratiją ir valstybingumą.
Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 100-ečio Jubiliejui artėjant, tiesiog privalu įamžinti mūsų Tautos didžias ir kilnias asmenybes visais įmanomais būdais, tiek įvardinant tuos metus mūsų šviesulių vardais, tiek paskelbiant jų kūrybos propagavimo konkursus ir įvardinant jų vardais premijas, tiek sukuriant portretų ciklus, paminklų grupes, pagerbiant jų vardais mokyklas, skaityklas, aikštes ir gatves. Atžymint memorialinėmis lentomis jų gimtavietes, gyvenvietes, darbovietes ir kapavietes.
Lietuvos atkuriamojo Seimo deputatė Rūta Gajauskaitė
Brangieji vydūniečiai,
Šiandien kartu su Jumis švenčiame Vydūno draugijos įkūrimo 25-metį!
Čiurlionio draugijos vardu norėtume perduoti pačius geriausius linkėjimus mūsų sesei –Vydūno draugijai, įkurtai beveik tuo pat metu kaip Čiurlionio draugija (1987 m.).
Visada buvome su Jumis kartu, kaip mūsų tautos XX a. dvasinės kultūros istorijoje greta buvo du iškilūs vardai– tai Vydūnas ir Čiurlionis.
Gyvuokit dar ilgai ilgai, rūpestingai sergėdami Vydūno įkurtą Amžinąją ugnį – mus apšviečiančią ir šildančią mūsų dvasią.
Pagarbiai,
Stanislovas Urbonas
Čiurlionio draugijos pirmininkas
Remigija Bukaveckienė
Čiurlionio dr-jos atsakingoji sekretorė
Mielieji Lietuvos žiburiai,
Pagėgių savivaldybės Kultūros centro kolektyvo vardu, sveikiname Jus su gražia 25-erių metų sukaktimi. Neretai Bitėnų kapinaitėse ar prie Birutės ir Kazimiero Žemgulių namų kalba sukasi tik apie Jus, šviesos spinduliai. Žemai lenkiamės Jums už vasaros stovyklas, kurių nors lašelis tenka ir mums: savo bendruomenėse ne kartą žiūrėjome dokumetinį filmą „Savaitė su Vydūnu“, nuolat minime Jūsų skaitinius, giesmes Bitėnų kapinaitėse ir be abejonės – apie Jūsų užtvertas kapines… Tai tik lašelis darbų, kuriuos Jūs atvežate iš sostinės į kitą Lietuvos kraštą… Dėkojame už nuolatinį dėmesį mums gerbiamam Vaclovui Bagdonavičiui bei kitiems Jūsų draugijos nariams, kurie ne kartą viešėjo mūsų krašte.
Linkime Jums draugijos gretų gausėjimo, nes Jūsų mokymai, kuriuose atgyja Vydūno mintys, žodžiai ir darbai – ypatingai svarbūs vienodėjančiame mūsų pasaulyje.
Pagarbiai,
Pagėgių Kultūros centro kolektyvo vardu – direktorė Svetlana Jašinskienė