Džiaugėmės vėl susitikę Bitėnuose Štai jau iškelta vydūniečių stovyklos vėliava
Grožėjomės gamta, fotografavom
2008 m. šiaulietis Stasys Dragūnas grįžes iš Bitėnų parašė dainą
Bitėnuose prie Rambyno
Mieli Bitėnai, jūs paslaptingi-
Lietuvių kraštas dvsia turtingas.
Tautos šviesuoliai – Jankus – Vydūnas-
Ilsisi amžiams čia prie Rambyno.
Mėnulis iš aukštai žiūri kaip gyvas,
Laužo liepsnelės į dangų kyla.
Kiek tobulumo sieloj prabyla
Bediskutuojant mums prie Rambyno.
Tegul draugystė ši plinta po šalį –
Lietuvą brangią mylim be galo.
Susitikimai širdį gaivina
Atostogaujant mums prie Rambyno.
Kaip miela būt kartu prie bendro stalo –
Laikytis savo mitybos meno.
Kiek paklydimų kartais iškyla
Besmaguriaujant mums prie Rambyno.
Mieli Bitėnai, jūs palaimingi –
Lietuvių kraštas dvasia turtingas.
Tautos šviesuoliai – Jankus- Vydūnas-
Ilsisiamžiams čia prie Rambyno.
Vaikščiojom po Martyno Jankaus muziejaus paveikslų sodą ir džiaugėmės minkšta jo žolyte
Rengėme savo knygų mugę. Kuriai tiesiai iš spaustuvės atvežta ir pristatyta
Rimos Palijanskaitės poezijos knyga „Regėti ir augti“
Ištraukos iš R. Palijanskaitės knygos „Regėti ir augti“
Dvasių gaudymai
Dvasia žodžiais nekalba Ir nevirkauja, Kai pakliūna Į gerai suręstus spastus- Ji dūsta ir blaškosi…
Ši dvasios kančia Kartais taip įsiūbuoja sielą, Kad ir kūnas susverdėja. Bet paprasti žmonės Ir dvasių gaudytojai Beveik nekalba Apie dievišką Dvasią žmoguje Ir jos galią, O pataria melstis Ir gerti žolelių arbatą. Tai išties nuramina, Bet ilgai, dar ilgai Sielos vandenynas Netyla, nerimsta…
Lietuvių Praamžius
Jis neturi pavidalo, Bet juos kuria. Neturi išrinktųjų, Nes visa yra viena. Jis nei geraširdis, nei rūstus, Nei pavydus, kerštingas, Nei atlaidus… Jis ne žmogaus kūrinys Ir į jį nepanašus.
Tai visur esanti Slėpininga Dvasia: Nepermaldaujamais dėsniais Ji augina visus Ir visa.
Žmogaus dvasią- Slaptingąjį Pasaulio žiedą- Brandina, Kad išsiskleistų, Visa regėtų, Mylėtų, Būtų Šviesa Ir tiesa. |
Evangelijos dievas
Pirmiau negu gimė Abraomas Aš Esu! Ir jūs nuo pradžios Su manimi esate buvę.
Jau nevadinu jūsų tarnais, Nes tarnas nežino, Ką daro jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu.
Aš neieškau sau garbės: Yra, kas jos ieško ir teisia. Garbės iš žmonių aš nepriimu, Aš žvelgiu, ar jumyse Yra Dievo meilė.
Dievas yra dvasia, Ir jo garbintojai Turi šlovinti jį Dvasia ir tiesa.
Duodu jums naują įsakymą, Kad jūs vienas kitą mylėtumėte, Kaip aš jus mylėjau! Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ir liežuviu, Bet darbu ir tiesa.
Kiekvienas, kuris myli, Yra gimęs iš Dievo ir pažysta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, Nes Dievas yra meilė.
Aš jums tai kalbėjau, Kad jumyse būtų Manasis džiaugsmas Ir kad jūsų džiaugsmui Nieko netrūktų.
Kas mane tiki,- Kaip Raštas sako,- Iš jo vidaus plūs Gyvojo vandens srovės.
Šventovės statymas
Ar šventovė, Pastatyta Ant išniekintos Šventovės griuvėsių, Šventa?
Pirmiausia Pastatykit šventovę širdy Ir patys tapkit šventi Visu savo elgesiu,- Sako Kristus.
Bet jie negirdi, O patys Seniai jau Nieko neklausia… |
Dalyvavome Martyno Jankaus muziejaus dailininkų plenero atidaryme.
Šių plenerų metu sukurti darbai puošia muziejaus sodą.
Apžiurėjom pakeliui į Bitėnus esančio kaimelio Bardėnų senąsias kapines
Buvom nuvažiavę į Ventės ragą
Viešėjome Kintų Vydūno kultūros centre, kur tuo metu vyko dailininkų pleneras
|
|
 |
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje skaitytojams pristatėme ir bibliotekai dovanojome naujausias Vydūno draugijos narių išleistas knygas
Stovyklos uždarymo bendra nuotrauka
Dar rytais kas norėjo darė mankštą ir ėjo į Nemuną maudytis.
Kaimynei padėjome krauti malkas, buvom apdovanoti maisto produktais.
Klausėmės skambių poeto Petro žodžių.
Vakarais kūrenome laužą, dainavome, šokome.
Viską sunku net suminėti.
Atėjo laikas atsisveikinti iki kitų susitikimų
