Iš draugijos gyvenimo:

Profesoriaus Viliaus Pėteraičio laiškas

Vydūno draugijos pirmininkui

doc. dr. V. Bagdonavičiui

 

Mielas kolega,

$ 1000,- skiriu Jūsų su Vydūnu susijusiems darbams. Te Vydūno kūrybinė ugnis dega tautos gyvenime ir mūsų širdyse; teveda Vydūno asmens ir kūrybos supratimas lietuvių tautą į skaidresnę ateitį.

Prisimenu paskutinį su Vydūnu susitikimą per lietuvių rašytojų suvažiavimą. Augsburge ir mūsų su M.Nauburu ir dr. Vydūnu pasivaikščiojimą po Augsburgo – Hochfeldo parkus, kuriuose jis jautėsi galįs semtis gaivinančių jėgų kūneliui ir kūrybai.

Mano šis stebuklingas susitikimas su tautos mąstytoju, galinčiu savo švelniu balseliu pagauti išvietintųjų (dipukų) dėmesį liks įrašytas visuose mano gyvenimo atsiminimuose. Bet Vydūnas ne tik mases valdė, bet buvo ir viešpats ant savo kūnelio. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Bitėnuose pabaigtuvių vainikas

Panevezio_veliava_2

Stovyklos atidarymo metu buvo iškeltos dvi vėliavos: viena pačios Vydūno draugijos, kita – Panevėžio Vydūno klubo. Pastaroji – visai nauja. Čia ji buvo „pakrikštyta“ ir stiebu pakilo pirmą kartą. Organizatoriams dėl didelio stovyklautojų antplūdžio buvo ne tik džiaugsmo, bet ir nenumatytų rūpesčių: reikėjo žiūrėti, kad pakankamai drausmingai elgtųsi mokyklinis jaunimėlis, kad nenuklystų, kur nereikia, kad neimtų laisvai šeimininkauti sodybos sode ir gėlynuose, o Onutės Šeštokienės vadovaujamai virėjų komandai reikėjo sugalvoti, kaip tiekai žmonių pagaminti vegetarišką valgį, kai turimais puodais iki šiolei buvo maitinama daugiausia 20 burnų, kaip visiems susėsti prie bendro stalo. Nebuvo šį kartą Eirimo Veličkos, kuris savo kankliavimu ir vydūniška dainele „Pabusk, pabusk, miegot jau gana“ žadindavo ilgiau pamiegoti linkusius stovyklautojus, o lietuviškai ir latviškai skambančiu posmu „Apjuosk, apjuosk, laumuže, aukso juosta mažą kambarėlį, kas nevalgęs lai pavalgo, kas negėręs – atsigers“ kviesdavo prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūnas ir muzika

Kovo 22 d. Vilniaus rotušėje, Vydūno 139-tųjų gimimo metinių proga, vyko koncertas „Vydūnas ir muzika“. Sveikinimo žodį tarė dr. Vacys Bagdonavičius. Dalyvavo dainininkės Aušra Liutkutė, Laura Stančikaitė, aktorius Leonas Ciunis, choras „Vilnius“ kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Povilas Gylys. Koncertą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Skambėjo Vydūno minys ir dainos iš jo rinkinių. Skaityti toliau →

Žymos: | Leave a comment

Vydūno draugijos darbai ir dienos (2007)

2007-ieji metai Vydūno draugijai buvo gana intensyvūs ir vaisingi. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį (nuo rugsėjo – antrąjį) vykstančiuose draugijos susirinkimuose vydūniečiai analizuoja Vydūno idėjinį palikimą, protų idėjų prizmę žvelgdami į dvasines, kultūrines, politines dabarties aktualijas, į mūsų tautos ir valstybės raidos peripetijas. Toms peripetijoms aptarti vydūniečiai pasikviečia žinomus kultūros bei visuomenės veikėjus, įdomius žmones: bendrauta su Australijos lietuvių veikėja Jūrate Reizgyte, kino režisieriumi Algirdu Tarvydu, rašytoja Vidmante Jasiukaityte.

Būta gana svarbių draugijos gyvenimo įvykių, neeilinių renginių. Vydūno 139-sis gimtadienis pažymėtas iškilmingu vakaru Vilniaus rotušėje „Vydūnas ir muzika“, kurio metu choras „Vilnius“ atliko Vydūno dainas. Numatoma išleisti šio koncerto įrašo CD. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Surasta Vydūno arfa

Vydunas prie arfosMinint Vydūno 120 gimimo metines, pasirodė nemaža straipsnių apie jį. Vienas iš tokių buvo K.Budgino straipsnis „Ką slepia Klauzijaus gatvė“ („Tarybinė Klaipėda“, 1988.03.05). Kad jo pagalba bus padaryta koks nors atradimas, niekas negalvojo ir nesitikėjo. O šis rašinys atvedė mus prie Vydūno ARFOS.

 

Didelis Vydūno gerbėjas ir žinovas priekuliškis Kazys Budginas išsiaiškino, kad karo pabaigoje Vydūnas, išvarytas su kitais Tilžės gyventojais į Vakarus, tepasiėmęs tik nedidelę mantą ir kelis savo rankraščius. Vadinasi, jo butas Klauzijaus gatvėje karo pabaigoje turėjo atrodyti toks, kokį jį paliko Vydūnas – su visa biblioteka, archyvu, apyvokos daiktais. Palaipsniui K.Budginas išsiaiškino visus gyventojus, atsikėlusius į šį namą po karo. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno sugrįžimai

 

Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas. To žiburio apšviesti, pamatėme, kad nebėra antrankių ir grandinių, kad pasaulyje su mumis kalbasi kaip su lygiais net tie, kurie ką tik vamzdžius buvo atsukę. Tačiau ryškiau pamatėme ir varganą savo būtį, aiškiau pajutome esą visokeriopai nualinti, labiau suvokėme, koks nelengvas ir ilgas dar laukia kelias į tikrąją laisvės karalystę. Daugelis supratome, kad į ją ateisime tiktai patys kitokie tapę, nes ji, toji karalystė – mumyse pačiuose.

sugrizimai_09a

Tąjį supratimą lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių metų įvykis. Šį kartą – ne skausmo, o tauraus dvasinio spindesio kupinas. Spalio 17-ąją Lietuva pasitiko, o 19-ąją į minkštą Rambyno smiltį amžinam poilsiui paguldė iš tolimojo Vokietijos miesto Detmoldo sugrįžusius savo didžiadvasio – Vydūno (1868-1953) palaikus. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Ar taps kada nors „Villa Sonne“ muziejumi

 

Jeigu religijos, švietimo ir kultūros srityse Karaliaučiaus krašto lietuviai šį bei tą vis dėlto yra gavę, tai lietuviškosios kultūros paminklų reikalai per šešerius metus nepagerėjo. Nors pastangų dėta nemažai. Sudarytoje 1991 m. Lietuvos ir Rusijos valstybių kultūrinio bendradarbiavimo sutartyje yra net specialus protokolas dėl Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto bendradarbiavimo. Daug kartų tartasi tarpvalstybiniu lygiu, atskirai tarp Lietuvos valdžios ir Rusijos valdžios įgaliojimus gavusios Karaliaučiaus krašto administracijos. Tačiau visi tie pasitarimai, sutartys dar nepadėjo įamžinti nei M.Mažvydo, J.Bretkūno, L.Rėzos, Vydūno, nei daugelio kitų iškilių Mažosios Lietuvos žmonių atminimo, nepadėjo sustabdyti dar išlikusių bažnyčių, kitokių paminklų griuvimo. Lietuviškojo ir prūsiškojo paveldo šiame krašte labai nenorima nei prisiminti, nei globoti. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Tiems, kurie atras šį laišką

Laiškas, įdėtas į Bitėnų kapinių vartų pamatus 1998

 

Rašome mes, Vydūno draugijos nariai, 130-siais Vydūno gimimo metais, t.y. 1998 m. liepos 31 d., susirinkę į Bitėnus ne tik pabūti kartu ir širdingai pabendrauti, bet ir statyti šių vartų, už kurių ilsisi Didžios Sielos jau prieš 45 metus paliktas Vydūno kūnas.

 

Pati toji siela nušviečia mūsų kelius ir darbus kaip spindulys iš begalinės šviesos, į kurią mes visi veržiamės, į kurią turime sugrįžti švarūs ir taurūs. Tad ir statomi vartai mums yra kaip anga, pro kurią ateina toji begalinė šviesa ir gaivina kartas nuo karto priblėstančius mūsų sielų žiburėlius, mūsų žmoniškumo branduoliukus, kurie irgi mums yra įkritę kaip tos pačios begalinės šviesos kibirkštėlės. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Penktasis draugijos suvažiavimas

Liepos 22–28 dienomis jaukioje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje Bitėnuose dešimtąjį kartą buvo įsikūrusi Vydūno draugijos stovykla. Kaip ir ankstesnėmis vasaromis, vydūniečiai tęsė Bitėnų kapinaičių rekonstrukciją – šį kartą pastatė šiaurinę tvoros dalį, prie kurios yra Vydūno kapas. Laisvomis nuo darbo valandomis vyko pašnekesiai apie Vydūno išminties gelmes, prie Rambyno aukuro ugnies skambėjo Vydūno dainos.Nuvykę Šilutėn, F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vydūniečiai susitiko su paminklo Vydūnui statyti iniciatoriais, diskutavo dėl pateiktų paminklo projektų.

 

Vieną dieną vydūniečiai buvo nukeliavę į Žemaitiją – į garsiąją akmenorių Orvidų sodybą Gargždelės kaime prie Salantų (Kretingos raj.). Tai buvo tarsi žvalgytuvės prieš rugpjūčio 11 d. vykusias Viliaus Orvido (1952 08 16 – 1992 08 05) pagerbimo iškilmes, kurias vydūniečiai taip pat padėjo surengti (draugijos narė Nijolė Stunskaitė buvo pagrindinė organizatorė, per draugijos sąskaitą šventė buvo finansuojama) ir kuriose buvo skaitytas draugijos pirmininko V.Bagdonavičiaus Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment

Vydūno draugijos vasara: žiedai ir spygliai

Tačiau, matyt, taip lemta, kad po bitėniškių vasarų vydūniečiai išsivežtų ir tai, kas įstabesnio būna tą vasarą.

 

Užpernai įsijungta į šventą bitėniškių kovą dėl gandrų kolonijos išsaugojimo, pernai po atviru Bitėnų dangumi „atprovytas“ penktasis draugijos suvažiavimas, nukeliauta Žemaitijon ir „atrasta“ įstabioji Ordivų sodyba. O šiemet dar teko patirti tikro skausmo, išgyventi sukrėtimą, nuryti kartėlio ašakų. Skausmas: liepos 25-ją Anapilin išėjo vydūniečiams labai brangus bitėniškis – draugijos garbės narys, ilgametis kapinių sargas Jonas Gudavičius. Vydūniečių išvažiavimo dieną – liepos 27-ją – jis atgulė tose pačiose kapinėse, kurias taip nuoširdžiai globojo ir dėl kurių vartų rakto atidavimo kitam didžiai sieljosi. Bet ir to rakto nebeturėdamas, o ir be sveikatos jau būdamas, triūsdavo kartu su atvažiavusiais vydūniečiais, savo arkleliu tai akmenų, tai žvyro atveždamas ir darbuose patardamas. Skaityti toliau →

Kategorijos: Be kategorijos | Žymos: , | Leave a comment