Kartu su Lietuvininkų ir Ramuvos bendrijomis bei Prūsos klubu nuo 1989 m. leidžiamas almanachas „Ramuva“. Išėjo 4 numeriai
Kartu su Lietuvos Rericho draugija leidžiamas žurnalas „Naujoji sąmonė“
Žyma: Ryškiausieji darbai
Vydūnas teatre
Kauno valstybinis akademinis dramos teatras
Gedimino Jankaus regesių drama „Amžinas keleivis“, skirta 120-sioms Vydūno gimimo metinėms.
Režisierius – Vydūno draugijos garbės narys Juozas Ivanauskas. Premjera 1988 m. pavasarį.
Vydūnas. Žvaigždžių takai.
Dviejų dalių pasaka. Režisierius – Vydūno draugijos garbės narys Ramūnas Abukevičius. Premjera 1996 m. gruodžio 21 d.
Valstybinis Akademinis dramos teatras
Vydūnas. Sigutė.
Dviejų dalių sceninė kompozicija. Režisierė Vydūno draugijos garbės narė Stefa Nosevičiūtė.
Premjera 1990 m. kovo 9 d.
Vilniaus Senamiesčio teatras
Vydūnas. Šventa ugnis.
Trijų dalių misterija. Režisierius – Vydūno draugijos garbės narys Leonas Ciunis.
Premjera 1993 m. pavasarį.
Klaipėdos universiteto teatras
Vydūnas. Ne sau žmonės.
Vieno veiksmo drama. Režsierius – Petras Bielskis.
Vydūnas. Numanė.
Vieno veiksmo komedija. Režisierius Petras Bielskis.
Vydūnas. Piktoji gudrybė.
Vieno veiksmo komedija. Režisierius – Petras Bielskis.
Lietuvos teatro veikėjų sąjunga
„Išsaugokime žmogaus dvasingumą“. Teatralizuotas montažas, skirtas Vydūno 120-sioms gimimo metinėms.
Režisierė – Vydūno draugijos garbės narė Stefa Nosevičiūtė. 1988 m. gruodžio 26 d.
Vilniaus profsąjungų kultūros rūmų Publicistinis teatras
(vadovas V.Kazlauskas)
Publicistinis spektaklis „Vydūnas“, rodytas Vilniuje, Panevėžyje, Pakruojyje.
Scenarijaus autorius – V.Bagdonavičius. Premjera 1988 m. lapkričio 5 d.
Vilniaus Karininkų ramovė
Vydūnas. Ne sau žmonės.
Vieno veiksmo drama. Dramatizuotas skaitymas.
Režisierius – Vydūno draugijos garbės narys Leonas Ciunis.
Premjera 1988 m. kovo 25 d.
Konferencijos, renginiai, akcijos
Draugija bei jos skyriai ar klubai nuolat rengia renginius visuomenei, minėjimus, knygų pristatymus, pokalbius, seminarus. Jų būta labai daug. Ypač aktyviai šiuo metu veikia Vilniaus draugija, Šiaulių klubas, pakankamai aktyvūs yra ir Kauno bei Klaipėdos klubai, bet visai prigesusi Panevėžio klubo veikla.
SVARBIAUSIEJI RENGINIAI
1993-ji jubiliejiniai Vydūno 125-mečio metai.
Draugijos iniciatyva buvo sudaryta šio jubiliejaus vyriausybinė komisija, kurios pirmininkas buvo tuometinis Kultūros ministras D. Kuolys. Įgyvendinta didžiulė visą Lietuvą apimanti programa: rengti minėjimai, konferencijos, konkursai, parodos.
Pagrindinis minėjimas įvyko 1993 m. kovo 20 d. Vilniaus Operos ir baleto teatre.
Kiti ryškesnieji jubiliejaus akcentai
Skaitymų ciklas „Ar tęsime Vydūno misiją?“ Vilniuje Jubiliejinė paroda Vilniuje Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.
Paroda „Vydūnas dailėje“ Vilniuje, Kultūros fondo salone.
Renginių ciklas Šilutėje (minėjimai, konkursai, parodos, koncertai).
Jubiliejiniai renginiai (paroda, minėjimas) Tilžėje.
Jubiliejinė teatrų krivūlė Klaipėdoje.
Tarptautinis exlibrių konkursas „Vydūnui – 125″.
Konferencijos „Edukologinis Vydūno palikimas“, jubiliejinė mokslinė „Vydūnas ir šiuolaikinė filosofija“ Vilniuje, „Vydūnas lietuvių kultūroje“ Klaipėdoje, „Originalumas ir universalumas literatūros istorijoje“ Panevėžyje Baltoskandijos akademijoje, tarptautinė „Vydūnas ir Štaineris: filosofija ir dabartis“ Šilutėje.
Renginiai Kaune (parodos, minėjimas)
Dokumentinio filmo „Tamsoje būti šviesa“ premjera Vilniuje.
Gausybė straipsnių ir interviu spaudoje, per radiją ir televiziją.
1994 m. išleistas jubiliejinėse konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu parengtų straipsnių rinkinys „Vydūnas lietuvių kultūroje“.
* * *
1999 m. rugsėjo mėn. kartu su Lietuvos Rericho draugija organizuota tarptautinė konferencija „Dvasinės kultūros svarba žmogaus ateičiai“.
Kartu su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu rengiami kasmetiniai Vydūno skaitymai „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Tokie skaitymai vyko 2000, 2001, 2002 ir 2003 metais kovo mėn.
Pagrindinė organizatorė – Vydūno draugijos narė – Rima Palijanskaitė.
Paskaitų ciklai Kauno „Žinijoje“ „Vydūno fenomenas“ (1989) ir „Vydūno misija“ (1991), Vilniaus „Žinijoje“ „Vydūno fenomenas“ (1989). Autorius – V.Bagdonavičius.
Pokalbių ciklas Vilniuje „Vydūno keliu į sveiką gyvenseną ir sveiką būtį“ 1989–1990.
Kursas „Vydūnas ir jo reikšmė lietuvių kultūrai“. Mokytojų kvalifikacijos institute Vilniuje 1988-1991. Skaitė V.Bagdonavičius.
* * *
Pokalbių ciklas „PrieVydūno arfos“. Kultūros fondo salone Vilniuje. 1995 m. gruodis – 1996 m. sausis.
V.Bagdonavičiaus spec.kursas Etikos specialybės magistrantams „Vydūno etika“ Vilniaus pedagoginiame universitete nuo 1998 m.
A.Martišiūtės skaitomame kurse „Lietuvių dramaturgija“ Lietuvos muzikos akademijoje, Vilniaus pedagogų raidos centre, Kultūros darbuotojų kvalifikacijos centre daug dėmesio skiriama Vydūno dramaturgijai.
Vydūno kūrybos nagrinėjimo įtraukimas į vidurinių mokyklų programas. Teksto 11 klasės lietuvių literatūros vadovėlyje, autorė – draugijos garbės narė prof. Viktorija Daujotytė. Šiuo metu Vydūno kūryba iš mokymo programų išimta.
Vydūno 130-mečio minėjimai Vilniuje, Kaune, Šilutėje, Klaipėdoje, Kintuose 1998 m. kovo mėn.
Talkinant Vydūno draugijai, Kauno lietuvių literatūros muziejui parengia kilnojamąją Vydūnui skirtą parodą, kurios premjera vyko 2002 m. spalio mėn. Tilžės (Sovietsko) istorijos muziejuje.
* * *
Vydūno gimimo 135-mečio ir mirties 50-mečio minėjimai Vilniuje, Šilutėje, Tilžėje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, 2003 m. vasario-kovo mėnesiais.
Šioms sukaktims skirta didelė paroda Vilniaus universiteto bibliotekoje, veikusi 2003 kovo-lapkričio mėn. Parodos rengėja – Vydūno draugijos narė Virginija Bagdonavičienė.
Keletą metų Vydūno draugijos garbės narės Onos Bėčiuvienės vadovaujamo vokalinio trio „Diemedis“ repertuare skambėjo Vydūno dainos. Jos sudaro didžiąją dalį šio trio įdainuotos kasetės.
1996 m. pradžioje draugijos garbės narė Raminta Lampsatytė organizuoja jaunųjų kompozitorių „Tylos“ konkursą, skirtą Vydūnui. Konkurso laureatai – kompozitoriai Snieguolė Dikčiūtė ir Vytautas Jurgutis jaunesnysis).
* * *
Išleidžiamas Aušros Liutkutės įdainuotas diskas „Dainos iš Vydūno rinkinių“ 2003 m. kovas.
„Laiko ženklų“ televizijos laida, skirta Vydūnui. Laidos autorė L.Pociūnienė. Didžiąją laidos dalį sudaro Vydūno draugijos narių A.Martišiūtės ir V.Bagdonavičiaus pasakojimai ir apmąstymai. 2003 m. balandis.
Moksleivių rašinių konkursai Šilutėje, Klaipėdoje, Kintuose 1993, 1999, 2000 (organizavo Šilutės raj. Savivaldybė, Viešoji F.Bajoraičio biblioteka, Vydūno klubas, Kintų Vydūno kultūros centras, laikraštis „Klaipėda“.
Draugijoje surengti M. Gandžio, A. Šveicerio, J. Zauerveino, M. Raišukytės, B. Baltrušaitytės, V. Žemaičio, V. Vaitekūno, V. Falkenhahno, E. Labutytės ir kt. paminėjimo ar pagerbimo vakarai.
Kiti darbai
• Tilžėje prie namo Klauzijaus g., kur gyveno Vydūnas atidengiama nauja memorialinė lenta – 1989 m. gegužės 20 d.
• Talkos Kintų mokyklos, kur mokytojavo Vydūnas, rekonstrukcijai. 1991 m. vasara.
• Didžioji Bitėnų kapinių atgaivinimo talka – 1991 m. rugsėjis.
• Vydūno palaikų perlaidojimas iš Detmoldo (Vokietija) į Bitėnus – 1991 m. spalio 14-19 d.
• Vydūno kultūros centro ir muziejinės ekspozicijos atidarymas Kintuose 1994 m. kovo 19 d.
• Vydūnui skirtos ekspozicijos atidarymas Lipės apskrities kraštotyros muziejuje Detmolde. 1992 m. birželio 26 d.
• Vydūno draugijos pirmoji stovykla Bitėnuose 1992 m. liepa. Nuo tada tokios stovyklos maždaug tuo pačiu vasaros laiku vyksta kasmet.
• Pastatomi Bitėnų kapinaičių vartai. 1998 m. liepa.
• 2001, 2002 ir 2003 stovyklų metu statoma medinė kapinaičių tvora.
• Kapinaičių želdinių sutvarkymas ir nuolatinė priežiūra, atliekama draugijos garbės nario Juliaus Balčiausko.
• Dedamos didelės pastangos Vydūno muziejui Tilžėje steigti: vyksta derybos, pasirašomi ketinimų protokolai, kuriami sutarčių projektai ir pan. Rusijos pusei išsisukinėjant, pastangos lieka be rezultatų.
Vydūno draugijos darbai ir dienos (2007)
2007-ieji metai Vydūno draugijai buvo gana intensyvūs ir vaisingi. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį (nuo rugsėjo – antrąjį) vykstančiuose draugijos susirinkimuose vydūniečiai analizuoja Vydūno idėjinį palikimą, protų idėjų prizmę žvelgdami į dvasines, kultūrines, politines dabarties aktualijas, į mūsų tautos ir valstybės raidos peripetijas. Toms peripetijoms aptarti vydūniečiai pasikviečia žinomus kultūros bei visuomenės veikėjus, įdomius žmones: bendrauta su Australijos lietuvių veikėja Jūrate Reizgyte, kino režisieriumi Algirdu Tarvydu, rašytoja Vidmante Jasiukaityte.
Būta gana svarbių draugijos gyvenimo įvykių, neeilinių renginių. Vydūno 139-sis gimtadienis pažymėtas iškilmingu vakaru Vilniaus rotušėje „Vydūnas ir muzika“, kurio metu choras „Vilnius“ atliko Vydūno dainas. Numatoma išleisti šio koncerto įrašo CD. Pačioje praėjusių 2006-ųjų metų pabaigoje pasirodė vienos iš aktyviausių draugijos narių Rimos Palijanskaitės sudaryta ir parengta Vydūno periodikoje skelbtų tekstų rinkinio „Žvilgis į gyvenimo gelmes“ pirmoji knyga „Gyvenimas – kelionė tobuluman“, kuri visuomenei buvo pristatyta Klaipėdoje, Panevėžyje, Kaune, Vilniuje. Jau parengta ir antroji šio ciklo knyga „Kultūra –sinys“. Vydūniečius ir visuomenę nudžiugino kitos aktyvios vydūnietės dailininkės ir pedagogės Nijolės Stunskaitės (beje, ji yra Vydūno draugijos vėliavos kūrėja) kartu su jos kolegomis ir mokiniais surengta choreografinė kompozicija „Šokančios pušys“ bei Nijolės sukurtų apeiginių rūbų ir jų nuotraukų, kurių autorius A. Mikalonis, paroda. Šiedu renginiai vyko Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje, kurioje Nijolė dirba. Netrukus po šių renginių vydūniečiai, pasikvietę rerichiečius, gražiai šventė dar vieną Nijolės Stunskaitės pergalę – pasitiko ir aptarė jos poezijos knygą „Moteris, kurią myli strazdai“. Poezija kupina vydūniškos dvasios šviesos. Vydūniečių sukurtų knygų lentyną ypač gražiai papildė draugijos pirmininko pavaduotojos dr. Aušros Martišiūtės mokslinė monografija „Pirmasis lietuvių dramaturgijos šimtmetis“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Joje reikšminga vieta skirta Vydūno dramaturgijai. Kartu su rerichiečiais knyga aptarta Vilniuje abiejų draugijų būstinėje. Turininga, kaip paprastai, buvo vydūniečių vasaros stovykla Bitėnuose (apie ją rašyta 2007 m. „Donelaičio žemės“ 10 numeryje). gyvenimo kūrimo tę
Vydūno draugija neužsisklendžia siauruose darbuose. Ji turi gerą vardą, yra kviečiama į bendrus darbus ir žygius kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis bei sambūriais. Daug kur išvien darbuojamasi su Lietuvos Rericho draugija, Etinės kultūros „Ethos“ draugija, Lietuvos kultūros fondu, Ramuva, Tautos namų santara, Kultūros kongresu, Mažosios Lietuvos reikalų taryba, Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Vydūno fondu Čikagoje, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija (Čikaga), Mažosios Lietuvos fondu (JAV-Kanada), M.Valančiaus Blaivybės draugija, Lietuvos Sveikuolių sąjunga, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu ir kt.
Ypatingas bendras su rerichiečiais bei „Ethos“ draugija vyduniečių laimėjimas yra tai, kad jų iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimas balandžio 15-ąją įteisino kaip atmintiną Kultūros dieną. Pirmą kartą tos šventės proga balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo surengta konferencija (XII Etikos forumas) „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime?“ Jos organizatoriai kartu su LR Seimu ir LR Kultūros ministerija buvo ir visos trys minėtosios draugijos. Tarsi šio forumo tąsa XIII Etikos forumas „Ar erdvu kultūrai Sūduvos žemėje?“ rugsėjo 7 d. įvyko Vilkaviškyje.
Dalyvauta (skaitant pranešimus) balandžio 14d. Šiauliuose Lietuvos sveikuolių sąjungos ir Šiaulių sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ surengtoje šventėje „Vydūno keliu į 2018 metus, pasitinkant jo 150-ąsias gimimo metines“, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės surengtame seminare „Mažoji Lietuva – Lietuvių raštijos lopšys“ (birželio 8–11 d.), Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto kasmetinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ (kovo 21 d.) ir daugelyje kitų giminingų organizacijų renginių.
Bet 2007 metais turėta ir skaudžių netekčių. Šį pasaulį paliko Vydūno atminimui, jo palikimo saugojimui ir propagavimui labai daug nusipelnę draugijos garbės nariai: Vytautas Mikūnas (1922–2007) iš Čikagos, Joana Daunienė (1933–2007) iš Rumšiškių ir Rapolas Šaltenis (1908–2007) iš Utenos. Šviesus jų atminimas visada lydės vydūniečius.