Vydūno draugija

 

Vydūno draugija, visuom. kultūros organizacija. Įkurta 1988 XI 5 Vilniuje. Veikia LR ir užsienyje. Vienija besidominčius Vydūno kūryba ir norinčius prisidėti prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo, idėjų įgyvendinimo. Buria dvasinio tautos atgimimo entuziastus ir vydūniškos gyvensenos propaguotojus, organizuoja renginius, stovyklas,

Draugija

 

telkia visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, restauravimo ir priežiūros darbams, turi leidybos teisę, organizuoja leidybinį darbą, palaiko ryšius su užs. vydūnistikos centrais ir asmenimis. Aukščiausias valdymo organas – suvažiavimas (vyksta kas 3 metai). Tarp suvažiavimų d jai vadovauja taryba, susidedanti iš pirmininko, 2 pavaduotojų, narių ir revizijas k jos. Ūk. ir finansines operacijas vykdo valdyba. Veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės skyriai. Kiekvienas iš jų turi savo veiklos barus. Šilutės skyrius tvarko ir įamžina Vydūno gimtinę ir kt. su juo susijusias vietas, Klaipėdos – ieško Vydūno kultūrinės veiklos M.Lietuvoje pėdsakų, Kauno – puoselėja vydūnišką dvasią visuom. gyvenime, Šiaulių – vydūniškus sveikos gyvensenos principus, Panevėžio – ugdo visuom. filosofinę kultūrą, Vilniaus – rūpinasi leidyba ir Vydūno palikimo skleidimu. D-jos nariai skaito kursus apie Vydūną universitetuose, lankosi mokyklose, skaito paskaitas visuomenei, dalyvauja pilietinėse kitų vis. organizacijų rengiamose akcijose. Steigimo iniciatoriai: filos. Vaclovas Bagdonavičius, knygotyrininkas Domas Kaunas, poetai Marytė Kontrimaitė ir Virgilijus Gasiliūnas, muziejininkas Dionizas Varkalis, mok. Saulius Sodonis, kraštotyrininkas Kazys Budginas. Svarb. V. darbai: Vydūno palaikų perlaidojimas (1991), Bitėnų kapinaičių globa (d-ja pastatė kapinaičių vartus , aptvėrė nauja medine tvora), Vydūno 125 ųjų metų jubiliejaus renginiai (1993; konferencija, parodos), surengtos moksl. konferencijos Vydūnas ir šiuolaikinė filosofija, R.Štaineris ir Vydūnas (Šilutė, 1992), Vydūno edukologinis palikimas (Vilnius, 1993), Mes laisvi, jeib ką reikštume (Vilnius, 2003) .Kartu su Klaipėdos un-to Sveikatos m-lų fakultetu nuo 1998 rengia kasmetines mokslines-praktines konferencijas Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu. Kartu su kt. visuom. org jomis 1999–2009 surengė 16 etikos forumų. Detmolde įrengta Vydūnui skirta ekspozicija (1992), Kintuose atidarytas memorialinis Vydūno muziejus (1994), tarptautinis Vydūnui skirtų ekslibrisų konkursas (1993), d jos iniciatyva sukurtas dok. filmas Tamsoje būti šviesa (1993, rež. Zacharijus Putilovas). 1996 garbės narė Hamburgo muz. akademijos prof. kompozitorė Raminta Lampsatytė surengė jaunųjų kompozitorių Tylos konkursą, skirtą Vydūnui. D-jos rūpesčiu išleista: Vydūno filosofijos raštų 4 t., kn. Sveikata, jaunumas grožė. Gimdymo slėpiniai, draminių pasakų vaikams rink. Sigutė, eseistikos rinkiniai Pasikalbėjimai apie sveikatą (2004), Žvilgis į gyvenimo gelmes (2 d. 2006–08), Kaip tapti saulėtu žmogumi (2009), rinktinė rusų k., moksl. straipsnių rink. Vydūnas lietuvių kultūroje (1994), istoriosofinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių (2001).


Mažosios Lietuvos enciklopedija, t 4, Vilnius, 2009, p.728 – 729.

 

Pagrindiniai duomenys

VYDŪNO DRAUGIJA

 

Basanavičiaus g. 29, Vilnius, Lietuva
Telefonas 8 68971300; (8 5)2764692

El. paštas VacysBag@gmail.com 

Įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 1996.07. 18.
Registracijos Nr. 354-V

Įmonės kodas 9176818
Sąskaita nr. LT727300010002449271 AB Swedbank
Banko kodas 73000

 

 

Įstatai

1. Bendroji dalis

 

1.1. Vydūno draugija yra savanoriška, savarankiška visuomeninė, nesiekianti pelno kultūros organizacija, vienijanti besidominčius mąstytojo kūryba ir norinčiais prisidėti prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo bei idėjų įgyvendinimo tautos gyvenime.

1.2. Vydūno draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir šiais įstatais.

1.3. Vydūno draugija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą, simboliką, gali turėti sąskaitas Lietuvos ir užsienio bankuose, teisę įgyti ir valdyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Draugija turi leidybines teises.

1.4 Vydūno draugijos ženklas

Juo grafiškai nusakoma vydūniškosios būties ir žmogaus sampratos esmė. T raidės figūra simbolizuoja materijai priklausančią būties dalį. Skersinis žymi ribą tarp materijos ir dvasios. Vertikalioji linija sako apie tai, kad materija yra persmelkta dvasios. Apskritimas reiškia pačia Dvasią, Absoliutą, Dievą. Trikampis jame reiškia pasaulyje besireiškiančių Absoliuto hipostazių – Visagalybės, Išminties ir Meilės – trejybę.

1.5. Vydūno draugija turi teisę vienytis į visuomenines organizacijų sąjungas, o taip pat įstoti į tarptautines nevyriausybines organizacijas.

1.6. Vydūno draugijos veikla plėtojama Lietuvoje ir užsienyje, jos būstinė yra Vilniuje, A. Jakšto g. 9*, Lietuvos kultūros fondo patalpose.

 

2. Tikslai ir uždaviniai

 

2.1. Draugijos tikslai:

2.1.1. Įgyvendinti lietuvių tautos gyvenime Vydūno įdėjas, kaip vieną reikšmingiausių jos dvasinio atgimimo versmių.

2.1.2. Rūpintis Vydūno kūrybinio palikimo leidimu, studijavimu, tyrimu ir populiarinimu.

2.1.3. Skatinti kūrybinę inteligentiją, kad ji savo darbais pratęstų Vydūno misiją.

2.1.4. Telkti draugijos narius ir visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, priežiūrai ir globai.

2.2. Įgyvendinant šiuos tikslus draugija sprendžia šiuos uždavinius:

2.2.1. Plečia savo veiklą, siekdama suburti į draugiją dvasinio tautos atgimimo
entuziastus ir vydūniškos gyvensenos propaguotojus.

2.2.2. Sistemingai organizuoja propagandinius renginius, parodas, konferencijas, Vydūno kūrybos skaitymus.

2.2.3. Rengia stovyklas, telkia visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, restauravimo ir priežiūros darbams.

2.2.4 Organizuoja leidybinį darbą, skatina rašančius vydūnistine tematika produktyvesniam darbui.

2.2.5. Palaiko ryšius su užsienyje įsikūrusiais vydūnistikos centrais bei tautiečiais besirūpinančiais Vydūno atminimo išsaugojimu, jo idėjų propagavimu.

2.2.6. Draugija, įstatymų numatyta tvarka, steigia tyrimo centrus, mokyklas, fondus, įmones ir kitas struktūras, užtikrinančias programų įgyvendinimą bei materialinės bazės kūrimą.

2.3. Praktinę veiklą su valstybinėmis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis bei fiziniais asmenimis draugija grindžia sutartimis.

 

3. Narystė

 

3.1. Draugiją sudaro nariai, jos veikloje dalyvaujantys asmenys ir garbės nariai.

3.2. Draugijos nariu gali būti kiekvienas 18 metų sulaukēs Lietuvos respublikos pilietis, pripažįstantis šiuos įstatus ir pasiryžęs prisidėti prie draugijos tikslų įgyvendinimo.

3.3. Draugija tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, todėl jos nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Jie dalyvauja draugijos veikloje, tačiau neturi balsavimo teisės, nerenkami į vadovaujančius organus ir nemoka nario mokesčio.

3.4. Draugijos dalyviai yra asmenys reguliariai besilankantys draugijos renginiuose ir jų pageidavimu įrašyti į dalyvių sąrašus.

3.5. Draugijos nariu tampama., kai pageidaujančio dalyvauti draugijos veikioje anketa -pareiškimas vizuojamas draugijos pirmininko arba skyriaus vadovo. Iš narių asmuo gali būti pašalintas tik draugijos tarybos 2/3 jos sudėties balsų pritarimu.

3.6. Garbės nariai visuotiniame draugijos suvažiavime renkami vydūnistikai nusipelnę žmonės.

3.7. Draugijos nariai turi teisę:

3.7.1. Rinkti ir būti renkami į draugijos vadovaujančius ir kontroliuojančius padalinius.

3.7.2. Gauti informaciją apie draugijos veiklą ir dalyvauti jos renginiuose.

3.7.3. Gauti tarybos įpareigojimus atstovauti draugijai įvairiose organizacijose ir masinės informacijos priemonėse.

3.7.4. Išstoti iš draugijos savo paties noru.

3.7.5. Draugijos nariai neatsako už jos prievoles, o draugija neatsako už narių įsipareigojimus.

3.8. Nario pareigos: vykdyti draugijos valdymo organų nutarimus, veikloje vadovautis šiais įstatais ir visomis išgalėmis prisidėti prie draugijos programos įgyvendinimo.

 

4. Draugijos struktūra, valdymas

 

4.1. Vydūno draugijos teritorinės struktūros yra jos skyriai, jungiantys ne mažiau kaip 15 narių. Skyriai steigiami draugijos tarybos sprendimu ir savo darbe vadovaujasi šiais įstatais. Draugijos skyriai gali turėti juridinio asmens teises.

4.2. Aukščiausias Vydūno draugijos organas yra suvažiavimas.

4.2.1. Suvažiavimą šaukia draugijos taryba ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Suvažiavimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. Delegatų atstovavimo kvotą nustato draugijos taryba.

4.2.2. Suvažiavime aptariamos draugijos veiklos kryptys, keičiami ar papildomi įstatai, priimami programiniai dokumentai, trims metams renkamas pirmininkas, 2 pavaduotojai, revizijas komisija (iš trijų asmenų), išklausomas tarybos ir revizijos komisijos ataskaitos, renkami garbės nariai. Suvažiavimas sprendžia draugijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

4.2.3. Suvažiavimo sprendimai priimami atviru balsavimu, paprastąja balsų dauguma.

4.3. Pirmininkas vadovauja draugijos tarybos darbui, atstovauja draugijai valstybinėse, visuomeninėse ir kitų šalių nevalstybinėse organizacijose, pasirašo finansinius bei kitus dokumentus, atsiskaito už savo veiklą suvažiavimui, priima naujus narius į draugiją. Pirmininko teikimu suvažiavime renkami 2 jo pavaduotojai.

4.4. Draugijos taryba vadovauja darbui tarp suvažiavimų. Tarybą sudaro draugijos pirmininkas, jo pavaduotojai ir suvažiavime į valdymo organą išrinkti nariai. Tarybos narių skaičius nustatomas suvažiavime.

4.4.1.Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Posėdžiai teisėti jeigu posėdyje dalyvauja 2/3 tarybos narių. Sprendimai tarybos posėdžiuose priimami paprasta balsų dauguma.

4.4.2. Taryba kviečia suvažiavimus ir nustato delegatų kvotas į juos, nustato nario stojamojo ir metinio mokesčio dydį, ruošia programų projektus, renginių kalendorius, steigia draugijos padalinius.

4.5. Revizijos komisija kontroliuoja tarybos darbą, organizuoja finansinės veiklos patikrinimus. Komisija atsiskaito suvažiavimui.

 

5. Draugijos lėšos

 

5.1 Draugijos lėšas sudaro: narių mokesčiai, piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir rėmėjų padovanotas turtas bei lėšos, Valstybės valdžios ir valdymo institucijų lėšos konkrečioms kultūros, švietimo ir sveikatos tikslinėms programoms įgyvendinti, kitos teisėtai gautos lėšos.

5.2. Lėšos naudojamos: draugijos veiklai finansuoti, renginiams, leidybai, bibliotekos fondams bei kitokių materialinių vertybių įsigijimui ir programų įgyvendinimui.

5.3. Draugijos ūkines ir finansines operacijas vykdo valdyba. Finansinius dokumentus pasirašo pirmininkas arba pavaduotojas.

 

6. Draugijos likvidavimas

 

6.1. Draugija gali būti pertvarkoma arba likviduojama suvažiavime dviejų trečdalių delegatų balsų dauguma arba atatinkamos valstybinės institucijos sprendimu.

6.2. Visus klausimus (tame tarpe ir turto), susijusius su draugijos veiklos pasibaigimu nagrinėja suvažiavime išrinkta likvidacinė komisija, kuri įstatymų nustatyta tvarka priima atitinkamus sprendimus.

 

Vydūno draugijos pirmininkas

/parašas/
Vacys Bagdonavičius

* Būstinės adresas yra pasikeitęs! Dabartinis būstinės adresas: Basanavičiaus g. 29, 2600 Vilnius.

 

 

Basanavičiaus g. 29, Vilnius, Lietuva
Telefonas 8 68971300; (8 5)2764692

El. paštas VacysBag@kfmi.lt

 

Įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 1996.07. 18.
Registracijos Nr. 354-V

Įmonės kodas 9176818
Sąskaita nr. LT727300010002449271 AB Hansa bankas
Banko kodas 73000

 

 

Vietoje moto

VYDŪNO LAIŠKAS

LIETUVOS TARYBOS PIRMININKUI ANTANUI SMETONAI

 

Tilžėje 1918 m. balandžio 10 d.

 

 

Aukštoje pagarboje laikytinas Lietuvos Tarybos Pirmininke!

 

VydūnasTeesie man leista Tamstai ir visai Lietuvos Tarybai, kaip Lietuvos atstovei šiuo svarbiu metu, pasakyti nors keli žodžiai.

Negaliu dar visai atjausti, kiek tai reiškia, kad Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė Vokios (Vokietijos – V.B.) yra pripažinta. Per labai tebeniaukia karas visą tolimesnį regėjimą.

 

Vienok yra man gyvas giedros vilties dėl Lietuvos ateities. Ir visai tvirtai tikiu, jog Lietuva išeis iš šių metų, nors labai nuskurdusi, vis dėlto pajaunėjusi ir jaunatvės pasitikėjimu bei jaunatvės galiomis: manau Lietuva pasistengs būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų.

 

Žmogus tam gyvena, kad nuolatai žymiau rodytų, jog jis yra žmogus. Ta galimybė yra jo esybėje, kuri yra žmoniškumas. Reikalinga tik tėra, kad žmogus visuomet ir norėtų būti žmogus.

 

Platonas vadina valstybę, tą tautoje augusią gyvatos tvarką ir žmoniškumo apraišką, didžiuoju žmogumi. Iš tikrųjų valstybė ir turi tą patį pagrindą bei tą patį uždavinį, kaip ir atskiras žmogus.

 

Sakoma, Lietuva statoma ant demokratijos pamato. Rodos reikėtų tai taip suprasti, kad kilniausios visų Lietuvos gyventojų, būtent pačių Lietuvių ir jų svečių, žmoniškumo pajėgos turės būti Lietuvos valstybės pagrindas: jos esmė ir jos stiprumas.

 

Visi kuone be skaičiaus valstybės gyvenimo reikalai, kaip svarbūs jie yra ir būtų, teturi tik antros eilės svarbumo šalia teisybės, teisingumo, tvirtybės, plačios ir aukštos nuožvalgos ir sąžiningumo bei patvaros. Kame toms žmoniškumo išraiškoms pirmoji vieta skiriama, ten nereikia didžių politikos gudrybių valstybei klestėti. Gyvybė tik jomis teminta. Kartais nuslėptos jos pagaliau tik atlaiko viršų.

 

O kaip man rodos, Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Todėl ir galima Lietuvos ateitimi tikėti. Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui. Kiekvienas Lietuvos sūnus turėtų tai atjausti ir atitinkamai gyventi. Mūsų viltis tad kas dieną daugiau įvyks. Ir ką dieną galėsime žvelgti į ateitį didesniu pasitikėjimu, dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai.

 

Su tikra pagarba širdingai sveikina

 

Vydūnas

[Iš: Lietuvos aidas. 1918. Balandžio 19.]

 

Vydūno draugijos himnas

gaidos

 

 

Lietuvių Giesmė VD_himnas.wma (657.9 KB) dainuoja Aušra Liutkutė

 

Mes Lietuvos vaikai
stovėsim vienširdžiai
tvirta dora,
rankoj ranka
visi už Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

 

Ir seksim Probočius
į šviesą tikinčius.
Akis šviesop,
širdis Dievop,
gražiai nušvis visa
Tėvynė Lietuva.

Skaisčiu tikėjimu,
galingu veikimu
gyvensime
ir švęsime
iš Bočių mylimą
Tėvynę Lietuvą.

 

O meilė, ką yra
pati augšta šviesa,
lai šventina
ir laimina
visus ir Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

Žodžiai ir muzika Vydūno

Emblema

 

 

Vydūno draugijos ženklas

 

logo_didesnisJuo grafiškai nusakoma vydūniškosios būties ir žmogaus sampratos esmė.

 

T raidės figūra simbolizuoja materijai priklausančią būties dalį.

 

Skersinis žymi ribą tarp materijos ir dvasios.

 

Vertikalioji linija sako apie tai, kad materija yra persmelkta dvasios.

 

Apskritimas reiškia pačia Dvasią, Absoliutą, Dievą.

 

Trikampis jame reiškia pasaulyje besireiškiančių Absoliuto hipostazių – Visagalybės, Išminties ir Meilės – trejybę.