2023 m. rugpjūčio 1 d. (antradienį)

KVIEČIAME Į KONFERENCIJĄ

„VYDŪNAS LIETUVOJE, DETMOLDE IR EUROPOJE“

skirtą Mažosios Lietuvos rašytojo, dramaturgo, filosofo, publicisto, chorvedžio, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) 155-osioms gimimo metinėms,

Vydūno draugijos įkūrimo 35-mečiui,

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-mečiui bei Klaipėdos krašto metams paminėti.

Programoje:

 

9.30-10.00 val. – sutikimo kava;

10.00-10.15 val. – konferencijos atidarymas. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės Mildos Jašinskaitės-Jasevičienės, Vydūno draugijos pirmininkės prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės, Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimo žodis;

10.15-10.45 val. – naujai leidžiamą knygą „Vydūnas Detmolde ir Europoje“ pasitinkant. Knygos redaktorė, Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija). Vertėja Rita Šlaitaitė;

10.45-11.15 val. – pranešimas „Esmingoji ir daiktiškoji būtis“. Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus;

11.15-11.30 val. – 2-ojo papildyto leidimo knygos „Kaip tapti saulėtu žmogumi“: Vydūno išmintis jaunimui (2022 m.) pristatymas. Sudarytoja, pratarmės autorė, Vydūno draugijos narė, rašytoja Rima Palijanskaitė;

11.30-11.45 val. – 2023 m. perleistos Vydūno knygos „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (1928 m.) sutiktuvės ir pranešimas „Visuomenės sveikatinimo gairės“. Leidinio perleidimo idėjos iniciatorius, pratarmės autorius, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis;

11.45-12.00 val. – 2023 m. išleistos Vydūno vieno veiksmo misterijos „Ragana“: visareginčioji deivė sutiktuvės. Pratarmės autorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Turėsite galimybę įsigyti knygų.

Maloniai laukiame Jūsų Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje

(Jaunimo g. 3, Pagėgiai)

Bus fotografuojama nuotraukos viešinamos

Informacija telefonais: 8 441 56 040, 57 328.

Informacija: www.pagegiusvb.lt, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka.

 

Organizatorės: Rėmėja Partneris

Informaciniai rėmėjai:

 

   Formatai:

Ką veikia Saulė visą dieną?

Milžiniška žvaigždė, ugnies kamuolys, dangaus valdovė, visaregė akis, motinėlė, didžiai graži moteris su žibančia karūna ant galvos – tai vis mūsų Saulė. Kažkur aukštybėse dunkso jos rūmai deimanto bokštais, veši sodas su aukso vaismedžiais, o prie vartų trypia ugniniai arkliai. Ši knyga kviečia į svečius pas Saulę. Skaitydami sužinosite, kaip Saulė atrodo, kokie jos namai, šeima ir ką ji veikia dieną naktį, žiemą vasarą.

Nijolė Laurinkienė – mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja, mitologijos žinovė. Parašė knygas apie dangų, žemę ir jų senąsias dievybes – Perkūną bei Žemyną. 2019 m. už šiuos darbus apdovanota nacionaline J. Basanavičiaus premija.

Anete Bajāre-Babčuka – latvių dailininkė, sukūrusi paveikslėlių knygų vaikams; Latvijos knygos apdovanojimų Janio Baltvilko premija 2022 ir Auksinė obelis 2022 nominantė.

 

 

MINĖJIMO DALYVIŲ ĮSPŪDŽIAI

Aušra Martišiūtė-Linartienė

Sveiki, mieli Vydūniečiai,

dalinuosi įspūdžiais po kelionės į Detmoldą, kur vykome trise: aš, Eglė Burkšaitytė ir Rita Šlaitaitė.

Detmolde buvo minimos Vydūno 155-osios gimimo ir 70-osios mirties metinės. Vydūną čia mena ryškūs atminimo ženklai: Bursą (Wiesen Strasse gatvė, 5), kur gyveno Vydūnas, puošia atminimo lenta, o šio pastato nišoje – Liongino Garlos sukurta bronzinė Vydūno skulptūra.

Gegužės 2 d. susitikome su Miroslavu Daniu, kuris jau daugelį metų rūpinasi Vydūno atminimo įamžinimu Vokietijoje, Vydūno palikimo leidyba. Su juo buvo aptarti ateities veiklos planai.

Gegužės 3 d. Detmoldo pilyje dalyvavome Lippės krašto valdovų giminės 900 metų šventėje, kurioje buvo minimos ir Vydūno gimimo 155-osios metinės. Susirinko apie 150 garbingų svečių. Greta pranešimų, kuriuose buvo aptarti nauji istorinių šaltinių tyrimai, apie Vydūną kalbėjo pats Lippės princas Stefanas. Šio renginio metu iškilmingai pranešėme, kad Lippės princui Stefanui suteikiamas Vydūno draugijos garbės nario vardas.

Gegužės 4 d. princo globojamoje Bursoje, kur gyveno Vydūnas, o šiuo metu yra Detmoldo muzikos akademijos studentų iš užsienio bendrabutis, vyko dar vienas renginys, skirtas Vydūno knygos pristatymui. Susirinkusius sveikino Arne Brand (Landesverband Lippe atstovas), Europos dienų Detmolde organizatorė Martina Gurcke, kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonytė. Pranešimą apie  Vydūną ir „išvietintus“ žmonės skaitė Miroslavas Danys, Vydūno giminaitė Brita Storost pristatė ką tik pasirodžiusią knygą Vydūnas Detmolde ir Europoje (Vydunas in Detmold und Europa), kurią išleido LIT VERLAG leidykla, renginyje dalyvavo ir leidėjas dr. Michael j. Rainer. M. K. Čiurlionio kūrinius skambino Akademijos studentai, dainavo Eglė Burkšaitytė. Šiame renginyje Vydūno draugijos garbės narės vardas suteiktas Petrai Schröder-Heidrich, kuri daug prisidėjo prie Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde. Renginio pabaigoje buvome pakviesti apsilankyti Lippės princo Stefano ir princesės Marijos pilyje. Šiais metais 900-metį mininti giminė labai vertina ir puoselėja kultūrinę atmintį. Lippės princas Stefanas, priimdamas Vydūno draugijos garbės nario vardą, įsipareigoja puoselėti Vokietijoje ir Lippės krašte Vydūno atminimą, tariamasi dėl jo apsilankymo Lietuvoje.

Gegužės 5 d. dalyvavome Detmolde vykusiuose Europos dienų renginiuose, kultūrinėje ekskursijoje. Detmoldas ir Lippės kraštas atrodo kaip muziejus po atviru dangumi. Sunku žodžiais perteikti patirtus stiprius įspūdžius. Prisegu Ritos ir Eglės pasakojimus apie šią kelionę, keletą nuotraukų.

Eglė Burkšaitytė. Viešnagė Detmolde

Šių metų gegužės 2-6 dienomis maloningasis likimas padovanojo trims vydūnietėms prasmingą ir nuotaikingą kelionę į Detmoldą – miestą, kuriame Vydūnas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

Keliavo Vydūno draugijos pirmininkė Aušra Martišiūtė-Linartienė ir dvi draugijos narės – germanistė Rita Šlaitaitė ir Eglė Burkšaitytė. Kelionės tikslų buvo keletas: dalyvauti vokiečių surengtame Vydūno 155-ųjų gimimo ir 70-ųjų mirties metinių minėjime, pagerbti du naujus draugijos garbės narius ir artimiau pabendrauti su Vydūno atminimą saugančiais vokiečių kultūros veikėjais. Garbės nariais Vydūno draugija neseniai išrinko Petrą Schröder-Heidrich, nuo 2013 metų platinusią žinias apie Vydūną, ir Lippe’s Princą Stephan’ą, kurio šeima taip pat tradiciškai puoselėja Vydūno atminimą ir ryšius su Pabaltiju.

Keliauninkes širdingai globojo kunigas Miroslavas Danys’as, Rytų Europos protestantų bažnyčios kuratorius, jau 1991 metais talkinęs perkeliant Vydūno palaikus į Lietuvą. Jis yra Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde iniciatorius ir vykdytojas, dviejų Vydūno  knygų vokiečių kalba leidėjas. Jo dėka Vydūno atminimo lenta ir Vydūno biustas rado vietą prie namo Wiesenstrasse 5, vadinamame „Burse“, kuriame mąstytojas buvo apsistojęs, vos pasiekęs Detmoldą.

Labai malonu buvo patirti, kaip pagarbiai vokiečiai žiūri į Vydūną ir jo palikimą. Ypač šiltai mūsų trijulė iš Lietuvos buvo priimta Lippe’s pilyje surengtame Lippes 900 metų paminėjimo renginyje bei Princo Stephan’o šeimos privačiame priėmime. Maloniai nustebino aukštuomenės žmonių paprastumas ir nuoširdumas. Mes pasveikinome Princą Stephan‘ą, išrinktą Vydūno draugijos Garbės nariu, ir pakvietėme jį į Vydūnui skirtą konferenciją Pagėgiuose. Pasveikinta ir taipogi į konferenciją pakviesta Petra Schröder-Heidrich.

Ne mažiau šiltas buvo ir renginys Vydūno gimimo ir mirties metinėms paminėti, kuris įvyko jau minėtame name, globojamame Lippe’s Princo šeimos.

Renginyje kalbėjo kun. M. Danys, Petra Schröder-Heidrich, Lietuvos kultūros ataše Berlyne Rasa Balčikonytė, sveikinimo ir padėkos žodį tarė Aušra Martišiūtė-Linartienė, Mažosios Lietuvos dainų padainavo Eglė Burkšaitytė. Vokietijoje gyvenanti Vydūno giminaitė  Brita Storost  ir leidyklos redaktorius Michael J. Rainer‘is pristatė ką tik išleistą, jau trečią, Vydūno vokiškų raštų tomą. Renginio nuotaiką sukūrė aukštesniosios muzikos mokyklos moksleiviai, paskambinę M. K. Čiurlionio kūrinių.

Prie pastato sienos, virš Vydūno atminimo lentos buvo iškeltas spalvingas gėlių vainikas.

Netrūko ir pažintinių pramogų. Miesto savivaldybės darbuotojai padovanojo lietuvėms ir kitiems svečiams dvi ekskursijas po Lippe‘s pilį ir miestą. Vydūno giminaitė Brita Storost ir jos vyras Tomas nuvežė prie legendinio karžygio Hermano paminklo, senųjų Saksonų šventvietės Externsteine ir senosios Lippe‘s pilies griuvėsių.  Šiltoje senų bičiulių bendrystėje praleidome visą dieną.

Šie malonūs įspūdžiai skatina dar labiau gilintis į Vydūno palikimą, gyventi juo ir aktyviau skleisti jį Lietuvoje. Džiugu, kad mūsų draugų Detmolde pastangomis Vydūnui atveriamas langas į Vokietiją ir pasaulį.

Rita Šlaitaitė. Detmoldo istorijos keliais bekeliaujant

Mūsų kelionė jau nuo pirmųjų žingsnių buvo pilna siurprizų: vairuotojas buvo iš Irano, žmogus su aukštuoju išsilavinimu, istorikas; taigi patekome į senosios Persijos kultūrinę sferą. Teko nustebti, kad senieji persai priešinasi Islamui. Viešbutyje susidūrėme su izidu – senojo Babilono ainiu, kurio protėviai taip pat buvo užkariauti arabų. Supratome, kad pasaulis ne toks jau „plokščias“, kaip manėme…

Atradome, kad Detmoldas ne šiaip sau paprasta vieta, o turi princą su princese, kuriam priklauso buvusios Lippės kunigaikštystės valdos ir kuris yra faktinis jų valdytojas. Sužinojome, kad Viduramžiais Lippės kunigaikštis Bernhardas II (apie 1140–1224) buvo žiemgalių ir sėlių vyskupas, kurio dėka visame Pabaltijyje, pirmiausia Latvijoje ir Estijoje, išplito jo paties statytos tėvonijos pilies modelis. Taigi ir Trakų pilis, nors ją statė Rygos vokiečiai, turėtų būti panašaus plano, nors ir statyta pora šimtų metų vėliau. Būtinai nusprendėme aplankyti tos 1194 m. statytos ir Lippės kunigaikščių valdžią regione įtvirtinusios pilies (Falkenburg) griuvėsius. Nors šios pilies nuo Trakų išplanavimas ir skiriasi, bet principas tas pats; bent jau neįgudusiai akiai.

Nusprendėme pasigilinti į Lippės kunigaikščių giminės istoriją. Jie ne vien savo regione, bet ir kitų vokiškųjų kunigaikščių tarpe (dar ir XVIII a. visa Vokietija tebebuvo sudaryta iš didesnių ir mažesnių kunigaikštysčių) suvaidino svarbų vaidmenį politikoje. Visa tai – iškilių asmenybių dėka. O leistis teks mums į Viduramžius, į XII amžių, kuomet gyveno Bernhardas II iš Lippės (arba Bernardas Lipietis).

Lippės kunigaikštystės pavadinimas kilęs nuo pro ją pratekančios upės. Kunigaikščių šeimos lizdas buvo Hermelinhof, netoli dabartinio Lippės miesto, kiek šiauriau nuo Detmoldo. Pirmasis paminėtas giminės atstovas yra Bernhardas I (1090–1158, valdė 1123–1158). Minimi dar Bernhardo II tėvas ir brolis, įkūrę moterų vienuolyną Cappel. Taigi apie šią giminę ir jos įtaką galime spręsti tik nuo XII a. pradžios, bet netenka abejoti, jog tai buvo galinga giminė, jei kūrė miestą (Lippe, 1123) bei vienuolynus. Deja, apie jos ankstesniuosius atstovus žinių nebeišliko.

Stabtelėkime prie mūsų praeities istorijai svarbiausio Bernhardo II Lipiečio. Tai buvusi labai svarbi, žavi ir įtakinga asmenybė, dalyvavusi visos epochos įvykių sūkuryje. Su juo susijęs ir Lippės vietovės iškilimas. Bernhardas II norėjo tapti dvasininku, todėl gavo labai gerą tam tinkantį išsilavinimą. Paveldėjimo teisę turintis jo giminaitis mirė bevaikis, tad jam teko įgyti riterio išsilavinimą Heinricho Liūto (1139/40–1195) – Saksonijos ir Bavarijos hercogo, Velfų dinastijos atstovo dvare. O Heinrichas Liūtas – Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Friedricho Barbarosos (1122–1190) pusbrolis, padėjęs pastarajam tapti imperatoriumi. Friedrichas Barbarosa 1152–90 m. buvo Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius, jis suvienijo 1500 vokiečių kunigaikštysčių. Taigi Bernhardas II iš karto „šovė į patį viršų“, į imperatoriaus aplinką. Jis vedė kilmingą Reino krašto, su Štauferių dinastija susijusią atstovę (štauferiai turėjo didelę įtaką Vestfalijoje) ir pradėjo aktyvią veiklą savo žemėse, nes per jas ėjo prekybos kelias iš šiaurės į pietus. Tai sukėlė kaimyninių kunigaikštukų pavydą. Bernhardas II „susitvarkė“ su jais ginklu. Apimtas sielograužos, 1185 m. jis įstoja į cistersų vienuolyną Giutersle (Gütersloh). 1210 m. jis išrenkamas Dünaumünde (lat. Daugavgryvos) cistersų vienuolyno, kuris buvo įkurtas 1205 m., abatu, o 1218 m. – Sėlių ir Žiemgalių vyskupu. Gyvendamas Livonijoje, tapo tarpininku ir patarėju politiniuose reikaluose. Sulaukęs garbingo amžiaus, mirė savo rezidencijoje Selburge (lat. Vecselpils, į šiaurę nuo Jekabpils).

Vėlėsnieji lipiečiai buvo taip pat ne iš kelmo spirti ir turėjo politinės įtakos. Vienas iš išsiskiriančių buvo grafas Simonas VI (1554, valdė 1563–1613), ryški, apsišvietusi asmenybė, išmintingas Renesanso laikų valdovas, parinkęs savo grafystei kalvinizmą, kuris joje klesti ir iki šių dienų. Praėjus porai šimtų metų, vietoj savo mažamečio sūnaus valdyti stoja kunigaikštienė Paulina (1769–1820), išgelbėjusi kunigaikštystės nepriklausomybę, jos sėkmingų derybų su Napoleonu dėka kraštas nenukentėjo. Paskutinis Lippės kunigaikštis buvo Leopoldas IV (g. 1871  valdė 1905–1918). 1918 m. Vokietijai tapus Veimaro Respublika, jis sosto atsisakė. Bet Lippės teritorijos savarankiškumas išliko iki pat 1947 m. Braižant naujas Vokietijos Federacinės Respublikos vidines sienas, Lippei iškilo klausimas, prie kurios žemės prisijungti: Vestfalijos ar Žemutinės Saksonijos. Lippės žemės prezidentas Vestfalijoje išsiderėjo labai geras sąlygas su tomis pačiomis kunigaikštystės ribomis kaip ir anksčiau, netgi įtraukė Lippės herbą į Šiaurės Reino Vestfalijos herbą.

Šiuo metu Lippės princas Stefanas (g. 1958) gyvena savo senojoje rezidencijos pilyje Detmolde. 1994 m. vedė grafaitę Mariją (g. 1968) ir turi tris sūnus bei dvi dukteris. Princas yra juristas, studijavo Bonoje ir JAV. Turi savo advokatų kontorą. Jam priklauso daug miškų, keletas pilių (taip pat ir Falkenburg).

 

 

 

Minėjimas ir paroda  (Audiovideo įrašas)

(Peržiūrai bakštelėti pavadinimą „Minėjimas ir paroda„. Nuotraukos keičiasi kas 5 sek. Audioįrašas po nuotrauką)

l