Vydūniečių stovykla 2022

Angelija Šapalienė

Vydūniečių stovykla 2022

Vydūno draugijos narių ir bičiulių tradicinė, jau 28-oji stovykla šiemet vyko liepos 30- rugpjūčio 6 dienomis Bitėnuose.

Stovyklos atidarymas Žemgulių sodyboje, pakeliant draugijos vėliavą ir sugiedant Vydūno sukurtą himną, sujaudino nuoširdumu ir tikrumu. Šioje sodyboje jau 20 daugiau kaip dvidešimt metų stovyklaudavo vydūniečiai, kurie pradžioje atliko didžiulį darbą – tvarkė Bitėnų kapinaites, kur perlaidotas Vydūnas. Vydūniečių rūpesčio ir darbo dėka kapinaitėse pastatyti meniški mūro ir metalo vartai bei jos apjuostos dailia medine tvora. Vakarais vykdavo diskusijos vydūnistikos tematika, knygų pristatymai, skambėjo dainos, tik tam laiko po darbų likdavo mažai. Vėliau, baigiantis darbams, kitose stovyklos daugiau laiko buvo skiriama Vydūno veikalų skaitymams, analizavimui, vyko įvairios paskaitos, ir daug kitokios įdomios veiklos.

Šiemet jau antri metai kaip stovykla persikėlė į netoliese esančią stovyklavietę ,,Bitutę‘‘, bet jos Vydūniška dvasia nepakito – buvo gera būti kartu, dalyvauti įvairiose paskaitose, pokalbiuose, išvykose.

Po stovyklos atidarymo tradiciškai aplankėme Bitėnų kapinaites ir pagerbėme čia palaidotą iškilųjį filosofą ir kultūros puoselėtoją Vydūną. Šios kapinės yra ir Martyno Jankaus, Valterio–Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės–Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta.

Aplankę kapines grįžome pas svetingąją Birutę Žemgulienę, kuri dalijosi prisiminimais apie Martyno Jankaus muziejaus įkūrimą, Vydūno draugijos stovyklas, jos gyvenime sutiktus žmones.

Į stovyklos programą įtraukti žygiai pėsčiomis, ekskursijos po Rambyno regioninį parką sužavėjo mus gamtos grožiu, mažosios Lietuvos istorijos įdomiais faktais ir mūsų dalyvių tapusavio bendryste.

Įspūdingas žygis Šereiklaukio miško taku, kur grožėjomės kraštovaizdžiu ir šimtamečiais medžiais. Keliaudami aplankėme Šereiklaukio dvaro kapines – Koplyčkalnį. Tai viena iš aukščiausių Vilkyškio gūbrio kalvų, ant kurio buvo pastatyta koplyčia, kuri naudota kaip mauzoliejus – iškilmingo laidojimo vieta. Greta, žemesnėje terasoje buvo įrengtos dvaro kapinės. Nuo Koplyčkalnio į dvaro sodybą vedė daugiau kaip dviejų kilometrų alėja, apsodinta uosiais, liepomis ir kitais medžiais, viena šios alėjos atšaka mes ir pražygiavome iki pat Šereiklaukio dvaro, kurio prieigose įsteigtas Šereiklaukio architektūrinis draustinis, apimantis buvusio dvaro sodybą su pagrindinių alėjų tinklu ir parku.

Žygio metu gražus miško takelis mus nuvedė prie apžvalgos bokšto, iš kurio gėrėjomės Jūros ir Nemuno santaka, toliau esančiais Nemuno vingiais, nuostabiais gamtos vaizdais.

Kitą dieną miško taku, toliau keliu palei Merguvos ežerą, nukeliavome prie įspūdingo Merguvos ežero apžvalgos bokšto. Užkopus atsivėrė už Nemuno dunksantis miškas, kalvos, bei Ragainės (Nemano) mūrai – dabar priklausantys Rusijos federacijai. Ragainė – tai buvęs adminstracinis skalvių genties centras, Martyno Mažvydo vienintelė kunigavimo vieta, XIX a. lietuviškos spaudos centras, 1885–1888 m. Ragainės mokytojų seminarijoje mokėsi Vydūnas.

Ne mažiau visus sužavėjo iškyla laivu Nemuno upe, kur gėrėjomės vaizdingomis Nemuno pakrantėmis. Mes plaukėme iki Baltojo tilto ir atgal. Šis naujas tiltas, kurio statyba sukėlė daug diskusijų, jungiantis Kaliningrado sritį ir Lietuvą, pastatytas įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos projektą „Panemunės–Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statyba“, tačiau dėl konstrukcinių klaidų jis neeksploatuojamas.

Viena stovyklos diena buvo skirta išvykai į Kintus ir Ventės ragą. Kintuose aplankėme Vydūno muziejų, kuris įsikūręs restauruotoje 1705 m. statytoje  Kintų parapijos pradinėje mokykloje, kurioje 1888–1892 metais gyveno ir mokytojavo Vilhelmas Storostas (Vydūnas). Vydūno muziejus – vienintelė vieta Lietuvoje, kur saugoma didžiausia rašytojo kūrybos ir gyvenimo faktus liudijančių eksponatų kolekcija ir pats įspūdingiausias asmeninis Vydūno   muzikinis instrumentas – Arfa. Nuo 2002 m. muziejus reorganizuotas į Kintų Vydūno kultūros centrą. Įvairiais renginiais ir projektais tęsiama rašytojo kūrybos ir idėjų sklaida.

Muziejuje mus pasitiko kultūros centro darbuotojos, nuoširdžios Vydūno draugijos bičiulės Rita Tarvydinė ir Reda Girtautienė, kurios papasakojo apie muziejaus aktualiausias veiklas, naujoves, dar kartą aplankėme muziejų, šį kartą pasinaudojome nesenai jų įsigytu audio gidu ir dar kartą prisiminėme Vydūno gyvenimo faktus ir kūrybinę veiklą.

Stovykloje vakarais vykdavo įdomios paskaitos, kurias skaitė patys stovyklaujantys draugijos nariai ir bičiuliai. Labai įdomi ir jautri Viktoro Justickio paskaita apie Vydūno mokinio ir gero bičiulio Viktoro Falkenhano noveles apie aisčius. Viktoras pasidalino ir keletu savo jautrių atsiminimų apie vaikystę, apie tėvą Viktorą Falkenhaną ir jo draugystę su Vydūnu.

Filosofas Tadas Snuviškis savo paskaitoje mus supažindino su šiuolaikinės metafizikos samprata. Paskaita sukėlė daug minčių, vyko diskusijos – visa tai paskatino mus savarankiškai labiau pasidomėti šia įdomia tema. Ilgametis draugijos narys Algirdas Sagatas dalijosi savo įžvalgomis paskaitoje-pokalbyje ,,Apie švarą“ – ir mūsų aplinkoje, ir… smegenyse. Rimantas Matulis, rašytojos Lazdynų Pelėdos – Marijos Ivanauskaitės–Lastauskienės anūkas mus supažindino su savo tyrinėjimais apie lietuvių kilmę.

Daug minčių sukėlė ir išjudino visų protus Vydūno skaitymai, kuriuos moderavo Tomas Stanikas ir Juozas Šidiškis. Labai aktualiai šiam laikotarpiui, kai vyksta karas Ukrainoje, nuskambėjo Vydūno mintys apie karą ir jo priežastis knygoje „Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas (kada karų nebebus)“. Šis kūrinys sukėlė diskusijas jautria tema, kuri aktuali ir dabar, nors kūrinys parašytas 1948 m. Įsimintini Vydūno žodžiai – ,,nebūtų karų, jeigu visa žmonija pasidarytų vieninga ir kiekviena jos dalis linkėtų kitoms tarpimo ir gerbūvio, jeigu visi žmonės išmanytų, kad žmonijos vieningumą pasiekti tegalima žmonių taurėjimu‘‘ – mus įkvepia labiau kreipti savo sąmonę į kūrybą, sielos turtinimą, pagalbą kitiems.

Kiekvienas rytas stovykloje prasidėdavo Eligijaus Valskio vedama mankšta ir meditacijomis – tai suteikdavo žvalumo ir jėgų visai dienai (aišku kiekvienas sau tyliai pažadėjome kad tai tęsime ir grįžę iš stovyklos).

Stovyklos dvasinė ašis – Dainų rytas, suteikiantis atgaivą sielai, nuteikiantis bendrystei, pasididžiavimui kūrybinga ir dvasiškai turtinga lietuvių tauta. Mums pasisekė kad turėjome tokią gerą dainininkę ir mokytoją Eglę Burkšaitytę, kuri savo aistra užkrėtė visus, išmokė daug autentiškų folklorinių mažosios Lietuvos, kitų regionų dainų.

Rugpjūčio 4 dieną Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko  svarbiausias stovyklos įvykis – bendras Vydūno draugijos ir Pagėgių Vydūno bibliotekos renginys – konferencija ,,Vydūnas: kada karų nebebus‘‘. (Konferencijos programa: https://www.pagegiai.lt/events/konferencija-vydunas-kada-karu-nebebus/)

Gerbiant Vydūno sveikos gyvensenos idėjas, stovyklose visada maitinamasi vegetariškai, ir šį kartą skanų ir sveiką vegetarišką maistą mums gamino Viačeslavas ir Mindaugas, jie ne tik virėjai, – Mindaugas paskutinę dieną pravedė jogos užsiėmimą, o Viačeslavas moko giluminio nardymo paslapčių.

Rugpjūčio 5 dieną Martyno Jankaus muziejuje sudalyvavome „Sueigoje pas Martyną Jankų“ ir meno plenero „Mažosios Lietuvos ženklai: … o buvo taip“, skirto Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės 125-osioms gimimo metinėms paminėti uždarymo ir naujų meno darbų pristatymo renginyje.  Šiemet meno plenere dalyvavo šeši menininkai iš Lietuvos. Mažosios Lietuvos paveikslų sodą – galeriją po atviru dangumi papuošė šeši nauji, puikūs darbai, taigi, dabar eksponuojama net 90 paveikslų (plačiau – https://www.jankausmuziejus.lt/silta-ir-jauki-sueiga-pas-martyna-janku/). Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė ir Pagėgių savivaldybės vadovai įteikė dalyviams apdovanojimus už indėlį puoselėjant mažosios Lietuvos kultūrą. Renginį užbaigė nuostabus Anos ir Manto Šidlauskų duetas „PiaCello“.

Vėlų vakarą aplankėme Rambyno šventvietę – senovėje buvusią vieną seniausių baltų šventviečių ant kurio nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Šventasis kalnas apipintas legendomis ir padavimais. Pasak jų, šį kalną laimino ir saugojo pats dievas Perkūnas ir deivė Laima. Vydūnas su jo vadovaujama Tilžės giedotojų draugija šioje vietoje ne vieną kartą rengė lietuviškus vaidinimus, koncertus, dainų šventes. Tęsiant šią tradiciją mūsų dienomis, ant Rambyno kalno vyko grupės Baltos varnos koncertas. Po jo užsukome į Bitėnų kapinaites, kuriose net vakare sutikome didelę ekskursiją, pasižvalgėme po gandrų koloniją Bitėnų kaimo centre, kur pušyse ant Nemuno kranto lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. Kolonijoje yra nuo 19 iki 23 lizdų. Algirdas Sagatas nuvedė prie Vydūno suolelio vietos, nuo kurios atsiveria vaizdinga Nemuno panorama.

Nepastebimai prabėgo turiningai vydūniškuoju dvasingumu pripildyta, šiltu bendravimu paženklinta besibaigiančios vasaros savaitė stovykloje ir štai atėjo laikas atsisveikinti. Stovyklos uždarymui vėl susirinkome jaukioje Žemgulių sodyboje, kur buvo nuleista Vydūno draugijos vėliava, sugiedotas vydūniečių himnas ir visi nuoširdžiai atsisveikinome su sodybos šeimininke nuostabiąja Birute Žemguliene, kitais bendraminčiais. Išsivežame ypatingai gerus įspūdžius ir viliamės kitais metais vėl pasimatyti!

 

Ar Sovetske nukeltas bareljefas Vydūnui bus sugrąžintas Lietuvai?

 

Ar Sovetske nukeltas bareljefas Vydūnui bus sugrąžintas Lietuvai?

Juozas Ivanauskas

2022-08-09 10:59

Vykdydami kilnią Vydūno atminimo lentos išsaugojimo misiją, „Vydūno draugijos“ pirmininkė, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas rugpjūčio 9 dieną išsiuntė kreipimosi raštus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovui Jevgenijui Makarovui.

DĖL „VYDŪNO DRAUGIJOS“ IR KLAIPĖDOS UNIVERSITETO KREIPIMOS Į RUSIJOS KALININGRADO SRITIES SOVETSKO

MIESTO APYGARDOS ADMINISTRACIJOS VADOVĄ JEVGENIJŲ MAKAROVĄ DĖL VYDŪNO ATMINIMO LENTOS SUGRĄŽINIMO LIETUVAI

Teikiame užklausą, ar LR Užsienio reikalų ministerija neprieštarauja, kad visuomeninė kultūrinė organizacija „Vydūno draugija“ (pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė) ir Klaipėdos universitetas (rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas), aktyviai puoselėjantys Vydūno atminimą ir idėjas, kreiptųsi į Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovą Jevgenijų Makarovą dėl Vydūno atminimo lentos sugrąžinimo Lietuvai.

Vydūno atminimo lenta atsirado „Vydūno draugijos“ iniciatyva ir lėšomis. Palaikant tuometinei LTSR kultūros ministerijai buvo pagaminta ir Tilžėje (Sovetske) prie namo, kuriame kadaise gyveno iškilus Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, filosofas, dramaturgas, publicistas Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868–1953), 1989 m. gegužę atidengta atminimo lenta su skulptoriaus Antano Žukausko sukurtu mąstytojo skulptūriniu portretu.

Š. m. birželio 27 d. Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovo Jevgenijaus Makarovo sprendimu paminklinė lenta nukabinta. Mums nerimą kelia ne tik atminimo lentos su Vydūno bareljefu pašalinimas, bet ir žymaus skulptoriaus A. Žukausko sukurto kūrinio likimas. Ketiname kreiptis dėl atminimo lentos sugrąžinimo į Lietuvą. Atminimo lenta galėtų būti saugoma Vydūno muziejuje Kintų Vydūno kultūros centre. Prašome išsakyti LR Užsienio reikalų ministerijos poziciją šiuo klausimu.

————————————————————————————————–

„Vydūno draugijos“ pirmininkė, prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ LINARTIENĖ

Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovui Jevgenijui Makarovui

KREIPIMASIS DĖL VYDŪNO ATMINIMO LENTOS SUGRĄŽINIMO

Visuomeninė kultūrinė organizacija „Vydūno draugija“ ir Klaipėdos universitetas glaudžiai bendradarbiauja, vienijant besidominčius mąstytojo Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868–1953) idėjomis ir kūryba, ženkliai prisideda prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo bei idėjų įgyvendinimo, Vydūno atminimas Sovetske (Tilžėje) buvo puoselėjamas nuo 1969 m., kai minint 100-ąsias Vydūno metines buvusioje Klauzijaus (vėliau – Lenino) gatvėje 1969 m. liepos 8 d. atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Čia 1892–1944 m. gyveno lietuvių rašytojas Vydūnas“. Tai buvo pirmasis pagarbos ženklas Vydūnui, nors ir su faktine klaida, kadangi šiuose namuose šviesuolis gyveno tik nuo 1933 metų.

Minint filosofo 120-ąsias gimimo metines, memorialinė lenta pakeista į naują. Šis projektas įvykdytas „Vydūno draugijos“, vadovaujamos dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, iniciatyva ir lėšomis. Palaikant tuometinei LTSR kultūros ministerijai buvo pagaminta ir 1989 m. gegužės 20 d. iškilmingai atidengta atminimo lenta su žymaus skulptoriaus Antano Žukausko sukurtu mąstytojo skulptūriniu portretu ir užrašu rusų ir lietuvių kalbomis: „Šiame name 1933–1944 metais gyveno įžymus lietuvių rašytojas, filosofas, visuomenės veikėjas Vydūnas“. Kadangi

Vydūno atminimo lenta yra sukurta ir pagaminta „Vydūno draugijos“ iniciatyva ir lėšomis, prašome duoti leidimą lentą grąžinti į Lietuvą „Vydūno draugijos“ žinion.

Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS

———————————————————————————

Birželio 27 dieną Sovetske (Tilžėje), Kaliningrade, buvo nuimta atminimo lenta čia gyvenusiam ir kūrusiam lietuvių rašytojui, filosofui, publicistui, kultūros veikėjui Vilhelmui Storostai – Vydūnui. Apie bareljefo Vydūnui nuėmimą paskelbė Sovetsko miesto apygardos administracijos vadovas Jevgenijus Makarovas, pasidalinęs nukabinimo vaizdo įrašu socialiniame tinkle. Atminimo lenta saugiai ir nepažeidžiant nukabinta nuo namo, kuriame Vydūnas gyveno 15 metų.

Žymusis Lietuvos tautinio atgimimo dalyvis, Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vilhelmas Storosta –Vydūnas gimė 1868 metais Jonaičiuose (Šilutės raj.) rajone. Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, nuo mažens patyrė sudėtingus dviejų tautų – vokiečių ir lietuvių – santykius, parašė daugiau nei 30 dramos kūrinių, skaitė paskaitas tautiškumo tema visoje Lietuvoje. Vydūnas žadino lietuvių tautinį sąmoningumą, ugdė kritinį mąstymą, dėl ko tautai reikia siekti laisvės, kokia yra tautos laisvės prasmė, kaip turi gyventi žmonės, kad būtų gerbiama kitų tautų ir gerbtų save.

Svarbiausi Vydūno idėjas atskleidžiantys filosofiniai veikalai – traktatas „Mūsų uždavinys“, dedikuojamas „Lietuvių tautai, tvirtinančiai savo nepriklausomybę“, (1921), „Tautos gyvata“ (1920), „Sąmonė“, „Žvilgsniai į gyvenimo esmę“ (1936).

1938 metais, artėjant rašytojo 70-mečiui, Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 metais Vilhelmas Storosta –Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai, bet įtempta politinė situacija, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, sukliudė tapti jos laureatu.

 

Vydūno knygų sutiktuvės

                    

                            2022 m. gegužės 31 d. 17 val.

2022 m. gegužės 31 d. 17 val.

Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1 vyks Vydūno knygų „Apie Tikėjimą“ ir „Apie gyvenimą ir sveikatą“ sutiktuvės

Renginyje dalyvaus Vydūno draugijos pirmininkė  profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė,  knygų sudarytoja Rima Palijanskaitė, Dainius Razauskas, dr. Tadas Snuviškis

Vydūno dainas ir giesmes atliks dainininkė Aušra Liutkutė,  knygų ištraukas skaitys Rita Juodelienė, bus galima įsigyti leidinių