Ašainės ir smegeninės sąmonių skirtis ir sąveika
Juozas Šidiškis
Smegeninė sąmonė yra smegenų funkcija reguliuojanti ir užtikrinanti kūno gyvybinę veiklą. Taip pat smegenys su nervų siastema ir juslėmis palaiko ryšį su aplinka, kaupia ir saugo juslinės realybės informaciją, generuoja protą – inteltktą. Šiuolaikinės medicinos mokslas ir praktika pripažįsta bei naudojasi tik šia sąmone. Jos sutrikimus sukeliantys galvos smegenų pažeidimai lemia jų intensyvumą, trukmę ir atsistatymo galimybes. Sąmonės pažeidimo gylis ir atsistatymo dinamika yra vertinama specialia balų sistema.
Msdicinos mokslo ir praktikos srityje 20 – to amžiaus viruryje naujas įžvalgas paskelbė Kanados neurochirurgas Vailderis Penfildas, padarytas remiantis ekspermentais vietinėje nejautroje atliekant smegenų operacijas. Jo teiginys, kad smegenys yra priemonė reikštis už jų esančiai galiai kolegų ir bendruomenės buvo sutiktas skeptiškai kaip fantazija ir mistifikacija. Tuo pačiu metu pradėta kaupti iš klinikinės mirties atgaivintų žmonių patyrimai, apibenrinti Raimondo Mudžio knygoje „Life after life“ („Gyvenimas po gyvenimo“). Ryškiausi asmeniški atvejai, mus pasiekę ir į mūsų kalbą išverstomis knygomis yra Šveicarijos inžinieriaus Ištvano Jankovičiaus („Išgyvenau sąvają mirtį“1998 m.) ir JAV neurochirurgo praktiko bei mokslininko Ebeno Aleksanderio („Tikras dangaus įrodymas“2008 m.). Asmenų ankstesnių gyvenimų atsiminimai, tarp jų ir mūsų Vydūno išsakytas: „Dažnai buvau motinai kalbėjęs apie seniau išgyventą gyvenimą ir kaip jo aplinka atrodė“ ( V.R. Iii t. 389 p.) Visi šie faktai atvedė prie naujų sąmonės ir sąmonigumo reiškinių aiškinimosi ir suvokimo
Vydūnas suvokęs žmogaus sąmonę esant svarbiausiu asmenybės elementu pavadino ją ašaine sąmone, kuri kiekvienu atveju reiškiasi skirtingu sąmoningumo lygiu, atsinešamu ateinant į juslėmis patiriamą pasaulį. Jo ugdymas yra svarbiausias viso mūsų gyvenimo uždavinys. Čia svarbi yra smegeninės ir ašainės sąmonių sąveika: kai protas išminties – Ašainės sąmonės ugnį kūrena ir ją šviesina, bei veda į šventnamį ir antžemį, arba gesina ir veda į požemį, beprotnamį. Lemiamą vaidmenį čia vaidina mūsų laisva valia ir sąžinė.
Vydūnas (V. R. IV t. 229 p.) pateikia kompozitoriaus Bethoveno tobulą ašainės ir smegeninės sąmonių sąveikos reiškinį. Savo ir kūrybos viduramžyje Bethovenas visiškai apkurtęs parašė brandžiausius muzikinės kūrybos šedevrus. Kaip jis pats yra teigęs savo vidine klausa ( ašaine sąmone) jis pastoviai priimdavo intensyvų kūrybinį srautą ,kurį sunkiai spėdavęs užfiksuoti savo tobulai išugdytu muzikiniu raštingumu (smegenine sąmone)
Ir visų mūsų sąmonės šviesėjimo sėkmę lemia darni ašainės ir smegeninės Sąmonių sąveika budravimo ir net miego metu, kai atsiduriame juslinės ir viršjulinės realybių paribyje.Tam gali pasitarnauti ir sąmoningas sapnavimas, kuriuo aktyviai domisi ir šiuolaikinis jaunimas. Vertingas čia yra Vydūno gyvenimo pavyzdys ir visas Jo kūrybinis palikimas..
Sąmonė žmoguje yra veiksnys sujungiantis dvasinę, psichinę ir fizinę sferas į darnią visumą.
2024.08.06.
Pagėgių Vydūno biblioteka.