Vokietijos ambasadoje Vilniuje įvyko Vydūno draugijos atstovų susitikimas su jos kancleriu, pirmuoju sekretoriumi Friedrichu Wilhelmu Nehlu dėl Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde. Ambasados kanclerio teigimu, šio klausimo sprendimas buvęs sklandus ir visiškai nesudėtingas. Miesto meras Rainer Heller nedvejodamas remia buvusiojo miesto piliečio (1946–1953) Dr. Vilhelmo Storostos-Vydūno pagerbimą. Memoralinę lentą nutarta atidengti ne privačiame Vydūno gyventame name Moltkės g. 36, o prie namo Viensenstrasė g. 5, kuriame 1946 metais buvo įkurdinti karo pabėgėliai iš Lietuvos (dipukai). Keletą savaičių čia gyveno ir Vydūnas. Šiame pastate įsikūręs Lipės krašto bažnyčios išlaikomas aukštosios muzikos mokyklos bendrabutis, skirtas užsienio studentams.

Nors Vydūno 60 metų mirties metinės – 1913 m. vasario 20 dieną, atminimo lentą siūloma atidengti gegužės mėnesį, vykstant Europos dienoms, kai miestą ir jame vykstančius kultūrinius renginius aplanko daug svečių iš visos Europos – taip su Vydūnu būsią supažindinta kur kas gausiau žmonių.

Dvidešimt metų Vydūno draugijos puoselėta viltis ir pastangos paženklinti rašytojo pėdsakus Detmolde, pagaliau duoda vaisių. Vydūno draugijai pateikus reikiamą medžiagą, miesto vadovai pasirūpins atminimo lentos projektavimu, gamyba ir finansavimu. Lietuviams belieka ruoštis iškilmėms.

Būtina pabrėžti, kad greito ir sėkmingo Vydūno sprendimą

Tik nuoširdžiomis Vokietijos ambasados kanclerio F. W. Nehlo pastangomis pavyko taip greitai ir sėkmingai įgyvendinti Vydūno atminimo įamžinimo sumanymą.

Per susitikimą su Vydūno draugija pernai lapkritį diplomatas prisipažino, kad šis kultūrinis darbas, domėjimasis Vydūnu ir jo pėdsakais Detmolde, jam nepriklausytų pagal tiesiogines pareigas. Ambasadoriui pritariant, sumanymą dėl Vydūno įamžinimo Detmolde kancleris ėmėsi įgyvendinti savo iniciatyva.

Vokietijos diplomato pažintis su Vydūnu prasidėjo atvykus į Lietuvą, kai ieškodamas literatūros apie mūsų krašto kultūrą aptiko Vydūno knygą „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen“ („Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“). Pasak F. W. Nehlo, tai jam buvusi didžiulė sensacija, kad tokia knyga išvis galėjo būti parašyta. Pradėjęs plačiau domėtis Vydūnu diplomatas nuoširdžiai stebėjosi jo asmenybės kilnumu ir tuo, kiek daug jis pranoko savo epochą.

Ambasados kancleris juokavo esąs aštuntadaliu baltas, mat jo senelis iš mamos pusės yra gimęs Klaipėdoje.

 Lietuvos žinios, 2012

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRUI

P. ARŪNUI  GELŪNUI

 

 

Vilnius, 2011 m. lapkričio 23 d.

 

Dėl lietuvių literatūros klasiko,  filosofo,  kultūros veikėjo VYDŪNO   atminimo įamžinimo  Vokietijoje

 

 

Iškilaus lietuvių kultūros veikėjo,  filosofo ir rašytojo, Pasaulinės rašytojų sąjungos PEN club garbės nario   Vydūno ( 1868 – 1953 ) gyvenimas ir veikla yra esmingai  susiję su Vokietija. 1896 – 1913 m. jis studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose, pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su savo vadovaujama Tilžės lietuvių giedotojų draugija jis įnešė nemažą indėlį ne tik į lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinio identiteto stiprinimą, bet ir viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą,  santykių tarp abiejų tautų harmonizavimą. Tam harmonizavimui pasitarnavo ir Vydūno veikla vokiškose kultūrinėse organizacijose, čia skaitomi paskaitų ciklai, vokiškoje spaudoje skelbiama humanizmo idėjas propaguojanti jo publicistika bei eseistika. Jo vokiškai rašytas veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (išleistas 1932 m. Tilžėje, 1982 m. pakarototinai išleistas Čikagoje, 2001 m. išleistas vertimas į lietuvių kalbą Vilniuje)    ir šiandien  tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių tų santykių istorijai pažinti ir to pažinimo pagrindu plėtoti dabartinius kultūrinius, politinius , ekonominius Vokietijos ir Lietuvos valstybių santykius. Nukentėjęs nuo nacistinio režimo, Vydūnas buvo aukštai vertinamas vokiečių šviesuomenės , patyrė jos moralinį palaikymą. Vokietijoje, Lipės apskrities centre Detmolde, prabėgo pakutinieji septyneri šio  kūrėjo gyvenimo metai ( 1946 – 1953 ) . Šio miesto gyventojai jį ilgai prisiminė kaip veiklų dvasinės kultūros propaguotoją , žmoniškumo idėjų skleidėją.

Vydūno draugija siūlo, atsižvelgiant į  šo iškilaus mūsų kultūros veikėjo sąsajas su Vokietijos kultūra bei įnašą į ją, o taip pat artėjant garbingoms jo sukaktims ( 60 m.  nuo  nuo mirties 2013 m. bei 150 m. nuo gimimo 2018 m.) Detmolde įamžinti jo atminimą memorialine lenta. Tokią lentą reikėtų pritvirtinti prie Vydūno gyvento namo Detmolde Moltkės g.36 . Tą reikėtų padaryti iki  šešiasdešimtųjų  jo mirties metinių 2013  m. vasario 20 d.

Dėl Vydūno atminimo įamžinimo memorialine lenta Detmolde buvo  kalbama su Lipės apskrities vadovybe dar 1991 m. Vydūno palaikų perlaidojimo metu (šių eilučių autoriui teko būti šio perlaidojimo komisijos pirmininku) bei 1992 m. atidarant kuklią Vydūnui skirtą ekspoziciją  Lipės kraštotyros muziejuje Detmolde. Tokiam sumanymui buvo pritarta ir pažadėtas bendradarbiavimas jo įgyvendinimo atveju. Prisimintina, kad Lipės apskrities vadovybė padengė didžiausiąją dalį su Vydūno palaikų perlaidojimu bei minėtosios ekspozicijos atidarymu susijusių išlaidų, rūpinosi šių akcijų organizaciniais bei viešinimo reikalais. Gaila, kad tolesnis bendravimas šia linkme nebebuvo pakankamai aktyviai vystomas. Vydūno atminimo puoselėjimu Detmolde nebesirūpinant mūsų valstybės institucijoms, prieš keletą metų buvo uždaryta ir kukli mąstytojui skirta ekspozicija Lipės kraštotyros muziejuje. Jos atkūrimu ir atnaujinimu taip pat reikėtų pasirūpinti.

Norime taip pat  atkreipti dėmesį į tai , kad, susipažinęs su minėtu veikalu „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“  bei kitomis Vydūno veikimo Vokietijoje apraiškomis, susirūpinimą dėl lietuvių mąstytojo atminimo įamžinimo Detmolde  yra išreiškęs Vydūno draugijoje svečiavęsis  dabartinis Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Friedrich-Wilhelm Nehl , kuris pažadėjo visokeriopą Ambasados paramą , jeigu šio reikalo sprendimo imsis Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos. Jo kontaktiniai duomenys: Friedrich-Wilhelm Nehl, Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasada Vilniuje, Z.Sierakauko 24/8, tel. 2106402, faksas 2106446, mob. 8 685 20390, el. paštas:  friedrich-wilhelm. nehl@diplo.de

Vydūno draugija tiki, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygiu šis iškilaus mūsų kultūros veikėjo atminimo įamžinimo klausimas bus sėkmingai sprendžiamas, juo labiau, kad tam palankias sąlygas sudaro Lietuvos Respubikos Prezidenės Dalios Grybauskaitės vizito šių metų rugpjūtį Vokietijoje metu priimti abiejų valstybių įsipareigojimai stiprinti ne tik politinius ir ekonominius, bet ir kultūrinius ryšius, aktualizuoti su tais ryšiais susijusį paveldą.

Vydūno draugija pasižada pagal galimybes konsultacijomis ar kitokia forma prie to sprendimo prisidėti.

 

Pagarbiai,

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Vydūno draugijos garbės pirmininkas

 

 

 

Su mumis geriausia susisiekti:

Vaclovas Bagdonavičius

Didlaukio 27-69, LT-08320 Vilnius

E. paštas: vacysbag@gmail.com

Tel.: 2 764 692 n., 8 689 71300 mob.