Vydūno sugrįžimai Tilžėje


Rima Palijanskaitė

 

     2013 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos konsulatas Sovetske Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai proga surengė tarptautinę konferenciją ir dr.V.Bagdonavičiaus bei dr.A.Martišiūtės-Linartienės monografijos rusų kalba „Vydūnas Europos kultūros kontekste“ pristatymą. Renginio iniciatorius – Lietuvos respublikos konsulato Sovetske ministro patarėjas Bronius Makauskas.

     Renginys vyko Sovetsko Muzikos mokyklos konferencijų salėje. Konferencijos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Sovetsko vicemeras I.S.Jablonskij, išreikšdamas džiaugsmą ir tikėjimą, kad konferencija ir knyga bus labai naudinga šio miesto istorijai ir kultūrai. Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino LR konsulė Natalija Raškauskienė, pabrėždama, kad tai puiki proga daugiau sužinoti apie XIX a. pab. –  XX a. pr. žymų Tižėje gyvenusį ir kūrusį Lietuvos kultūros veikėją Vydūną. Kiti sveikinusieji išreiškė mintis apie miesto istorijos pažinimo svarbą, apie glaudžias Vydūno sąsajas su Tilže, ir tikėjimą, kad pavyks atidaryti jo vardo muziejų.

     Profesorius Bronislovas Genzelis savo pranešime „Vydūnas ir Imanuelis Kantas“ išryškino etines šių žymių mąstytojų pažiūras. Didelį dėmesį pranešėjas skyrė tautų nesantaikos ir karų problematikai, pabrėždamas, kad Vydūnas buvo pacifistas ir tikėjo, kad žmonija kažkada liausis kariavus, nes kare niekas nelaimi. Šiuos klausimus Vydūnas apmąstė antrojo pasaulinio karo pabaigoje savo veikale „Kada karų nebebus“.

     B. N. Adamov iš Karaliaučiaus pranešime „Vydūnas Kaliningrado srities spaudoje“ apžvelgė daug straipsnių, kelis jų – publikuotus kultūrinėje spaudoje bei literatūros almanache. Kaliningrado srities spaudoje Vydūnas dažniausiai buvo minimas Prūsijos, Mažosios Lietuvos, Lietuvos ir Vokietijos istorijos kontekste. Tiesa, spaudoje buvo rašoma ir apie 1988 m. Vydūnui skirtą konferenciją Šilutėje, ir apie Vydūno perlaidojimą Bitėnuose 1991 m., ir apie Vydūno muziejaus Sovetske steigimo klausimą, ir apie vydūnizmo reiškinį Lietuvoje, jį lyginant su gandizmu Indijoje, tačiau pateikiamos žinios apie patį Vydūną ir jo kūrybą visgi labai menkos. Pranešėjas iš Karaliaučiaus išreiškė viltį, kad šią spragą padės užpildyti ši konferencija ir išleista knyga rusų kalba apie Vydūną.

     Regimantas Tamošaitis pranešime „Naujas požiūris į Vydūno kūrybą“ kalbėjo apie svarbiausias Vydūno idėjas, kurios sutapo su jo gyvenimiškąja pozicija ir jo paties gyvenimo pavyzdžiu. Pranešėjo teigimu, Vydūnas artimas mums ir šiandien, nes kalbėjo apie visiems žmonėms bendrus dalykus – apie tai, kas yra aktualu visiems. Tuo, R. Tamošaičio manymu, Vydūnas savo kūryba yra artimas K. Voitylos idėjoms knygoje „Asmenybė ir veiksmas“. Vydūno originalumas tas, kad jis sujungė Vakarų krikščionybės idėjas su pasaulėžiūra Rytų filosofijoje. Išryškindamas Vydūno tautines idėjas ir kraujo, kalbos bei tikėjimo svarbą, pranešėjas pabrėžė, kad tai lemia kiekvienos tautos savitumą – taip susiklosto skirtingas ryšys su transcendencija ir skirtingas požiūris į ją.

     Aušra Martišiūtė, kalbėdama apie Vydūną Europos kultūros kontekste, pabrėžė, kad Vydūno kūryboje itin ryški lietuvių ir vokiečių kultūros sąveika. Išaugęs lietuvių šeimoje, bet vokiečių kultūros aplinkoje, mąstytojas turėjo savitą pasaulėžiūrą. Nusprendęs tapti rašytoju, jis plėtė savo akiratį, studijuodamas Vokietijos universitetuose. Todėl Vydūnui buvo labai gerai pažįstamos naujos meninės idėjos pasaulyje, ypač – draminėje kūryboje. Pranešėja pateikė daug XX a. pr. dramaturgijos naujovių pavyzdžių Europoje ir Vydūno kūryboje, kurie ilgus metus nebuvo pastebėti ir tinkamai įvertinti. Perėmęs daug modernių Vokietijos ir kitų Europos šalių dramaturgijos idėjų, Vydūnas jas savaip transformavo, pritaikydamas lietuviškai tematikai. Vydūno draminė kūryba, pasak pranešėjos, glaudžiai susijusi su jo filosofija. Susipažinus su Vokietijos ir visos Europos šalių kultūra, Vydūno žvilgsnis krypsta į lietuvių kultūrą, tad ir jo dramų herojams būdingas sugrįžimas į savo tėvynę, pastangos puoselėti savąją kultūrą.

     Bagdonavičius, pristatydamas monografiją apie Vydūną rusų kalba, džiaugėsi, kad Vydūnas tarsi vėl sugrįžta į Tilžę. Tarptautinės konferencijos rodo, kad Vydūnas svarbus visai Europai. Apie Vydūną galima kalbėti ne tik kaip apie istorinę asmenybę, nes jis tarsi gyvena mūsų gyvenimuose: kuo mes gyvenam šiandien, kas itin svarbu mums – visas tas problemas Vydūnas analizavo. Kalbėjo ir apie globalizaciją – kaip apie žmonijos vienijimąsi, kuris vyksta, deja, net su kraujo praliejimu. Žmonija Vydūnui – brolybė, bet dvasine prasme, tad ir vienijimasis, ir tautų laisvė turi išlikti, kiekvienas žmogus ir kiekviena nacija turi vystytis. Vydūnas, pasak V. Bagdonavičiaus, stengėsi parodyti, kaip reikia siekti harmonijos tarp techninės pažangos ir dvasinės kultūros. Tai šiandieninei vartotojiškajai visuomenei ypač aktualu – ji turi rūpintis, kad žmogus vystytųsi dvasiškai.

     Išleistoje monografijoje apie Vydūną Vacys Bagdonavičius atskleidžia svarbiausias Vydūno filosofines idėjas: pristatomos Vydūno humanizmo socialinės ir teorinės ištakos ir žmogaus kaip svarbiausios problemos jo filosofijoje samprata, analizuojama vydūniškojo pažinimo kaip mokslo ir išminties vienovės samprata, estetiniai žmogaus ir pasaulio santykiai, vertybiniai kultūros klausimai, žmogaus-tautos-žmonijos santykiai, socialinis žmogaus gyvenimas ir jo idealas. A. Martišiūtė monografijoje išryškina Vydūno dramaturgijos nacionalinį ir europinį kontekstą. Nacionalinis ir Vokietijos bei visos Europos kultūros kontekstas Vydūno kūryboje yra savitai persipynę, suteikdami jai savitą stilių.

     Po pranešimų vykusioje diskusijoje aktyviai dalyvavo Margarita Kuplanova ir Natalija Trofimovna Trapeznikova bei kiti Sovetsko miesto lietuvybės puoselėtojai, neabejingi Vydūno atminimo įamžinimui ir jo idėjų puoselėjimui. Buvo išreikšta viltis, jos sekanti Vydūnui skirta konferencija vyks Vydūno name.

     Konferenciją apvainikavo paties Vydūno žodžiai. Ištrauką iš Vydūno veikalo „Septini šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ perskaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto vaidybos ir režisūros ketvirto kurso studentas Artūras Svorobovič. Kartu su savo dėstytoja Rita Juodeliene, Artūras perskaitė ištrauką iš Vydūno dramos „Pasaulio gaisras“. Šis vokiečio majoro ir Magės dialogas buvo puiki filosofinių Vydūno idėjų iliustracija ir meninė konferencijos užbaiga.

     Baigiamąjį žodį taręs konferencijos organizatorius Bronius Makauskas pabrėžė, kad ši konferencija ir knyga padės pažinti Vydūno gyvenimą bei jo kūrybą, ir išreiškė viltį, jog idėja dėl Vydūno namo-muziejaus bus įgyvendinta, nes gera idėja niekada nemiršta…

     Po konferencijos delegacija iš Lietuvos susitiko su Sovetsko vicemeru – vyko diskusija dėl galimos perspektyvos steigti Vydūno muziejų kaip Sovetsko miesto Istorijos muziejaus filialą. Tenka konstatuoti, jog tai nebus lengva ir paprasta, tačiau aktyvūs Tilžės visuomenės veikėjai gali pasiekti, kas ši idėja būtų įgyvendinta. Kita konferencijos dalyvių grupė iš Lietuvos po konferencijos skubėjo aplankyti namą, kuriame ilgus metus gyveno ir kūrė Vydūnas, o kartu susipažinti su kitais Vydūną menančiais ir jo akį džiuginusiais pastatais.

  

Daugiau Regimanto Tamošaičio nuotraukų iš 2013-09-27 vykusios Vydūno konferencijos Sovetske:
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10200873042329067.1073741840.1254864645&type=1&l=3080e9810c

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *