{loadposition straipsnyje}
Fondas buvo įsteigtas Akademinio Skautų Sąjūdžio pastangomis 1952 03 23 Čikagoje. Jo svarbiausias tikslas buvo teikti paskolas lietuvių studentams. Jos buvo teikiamos Vokietijoje, Lietuvoje, Airijoje, Argentinoje, Havajuose, Meksikoje, Turkijoje, Šveicarijoje, Kanadoje. Iš viso buvo išduota daugiau nei 200 paskolų ir lituanistinių stipendijų . Paskolos yra duodamos studijoms, kurias baigus pinigus reikia grąžinti. Lituanistinių stipendijų gavėjai grąžinti neprivalo. Fondas yra išmokėjęs 560 000 USD, kurių dalis buvo skirta ir knygų leidimui, jaunimo organizacijoms remti, lituanistiniam švietimui.
Fondas – tai pelno nesiekianti organizacija, užregistruota Illinois valstijoje. Fondą administruoja valdyba. Ji atsiskaito 16 asmenų tarybai, kurios trečdalis narių kiekvienais metais perrenkami. Šiuo metu tarybai vadovauja L. Maskaliūnas, valdybai – V. Mikūnas (jis valdybai vadovauja apie 30 metų). Fondas yra išleidęs knygų lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Knygų leidimas dabar gerokai sumažėjo, tačiau fondo veikla nerodo pavargimo žymių, nes išmokėjimai ir apyvarta vis didėja.
Vydūno fondas yra vienintelis tarp veikiančių fondų, kurio apyvarta neturi lygių: paskolomis pasinaudoja ir studijas baigę studentai jas grąžina fondui, o šis jas vėl panaudoja naujoms paskoloms teigti. Taip kiekvienas doleris išmokamas kelis kartus. Visuomenės suaukoti pinigai nedingsta. Pagrindinės fondo pajamos gaunamos iš kalėdinių atvirukų leidimo. Jų jau išleista milijonas egzempliorių, jie platinami JAV, Kanadoje, Australijoje, paskutiniais metais ir Lietuvoje. Yra ir atskirų aukotojų, kurie paaukojo stambesnes sumas. Pažymėtini Mykolas Žilinskas, gyvenęs Berlyne, Viktoras Sutkus, gyvenęs Vokietijoje, Ona Motiekienė, gyvenusi Kalifornijoje, Akademinis Skautų Sąjūdis ir kiti aukotojai.
Vydūno vardu fondas pasivadino mąstytojui su tuo sutikus. Šį vardą fondo nariai garbingai pateisina, nemaža dėmesio skirdami Vydūnui įamžinti, jo idėjoms skleisti, bei raštams leisti. Kol kūrėjo palaikai ilsėjosi Detmolde, fondas apmokėdavo kapo priežiūrą, vėliau finansiškai prisidėjo prie palaikų pervežimo į Lietuvą. Fondo rūpesčiu ir lėšomis išleisti šie Vydūno veikalai: antrasis „Probočių šešėlių“ leidimas (1954), „Vydūno laiškai skautams“ (1978), antrasis vokiškojo veikalo „Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius“ leidimas (1982), „Mano tėvynė“ (1993).Vydūnui daug dėmesio skiriama ir fondo leidžiamame žurnale „Mūsų Vytis“.
Fondas rengia Vydūno minėjimus, organizuoja jam skirtas parodas, o Lietuvių kultūros centre Čikagoje įrengė nuolatinę mąstytojui skirtą ekspoziciją. Tarp kasmetinių fondo premijų laureatų – du iš Lietuvos. Penkioliktąja premija 1991 m. pagerbtas buvęs LR AT Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, 1992 m. šešioliktąja – Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius.
Fondas palaiko glaudžius ryšiu su Lietuvoje veikiančia Vydūno draugija, kartas nuo karto ją paremia finansiškai. Abi organizacijos pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą. Už tuos ryšius draugija ypač dėkinga fondo valdybos pirmininkui, savo garbės nariui Vytautui Mikūnui.
Ramuva 3. V., 1997. P. 55