Vokiškosios vydūnianos tęsinys

 

Astrida Petraitytė

 

Su mielais „Vorutos“ skaitytojais jau dalijausi įspūdžiais iš šventinės ceremonijos Detmolde, kurios metu ant dabartinio studentų bendrabučio, o pokariu – pabėgėlių centro, kuriam laikui priglaudusio ir tilžiškį Vydūną, 2013 m. gegužės 10 d šiam mūsų tautos šviesuoliui, mąstytojui, kūrėjui buvo atidengta atminimo lenta bei skulptoriaus L. Garlos sukurtas biustas. Negalėjau tuomet nepaminėti kun. Miroslavo Danio (ar Danys‘o), Lipės krašto bažnyčios patikėtinio Rytų Europai – vokiškojoje pusėje tai buvo pagrindinis asmuo, prisiėmęs organizacinę naštą.

 Ir štai smagu suvokti bei paliudyti, kad detmoldiečių (be kun. M. Danio, į akciją įsitraukė ir miesto vadovai, kiti įtakingi asmenys) susidomėjimas Vydūnu nebuvo trumpalaikis euforinis blykstelėjkimas. „Atradę“ jų mieste paskutinį – gana kūrybiškai aktyvų – gyvenimo tarpsnį praleidusį Mažosios Lietuvos atstovą, jie nusiteikę populiarinti Vydūno vardą ir darbus tarp detmoldiečių, o gal ir plačiau.

   Šią džiugią žinią buvo proga patirti trečiadienį (rugsėjo 18 d.) įvykusiame „kameriniame“ Vydūno draugijos susitikime su garbingu svečiu – kun. M. Daniu (čia viešinčiu Vokietijos Lipės krašto ir Lietuvos evangeliškųjų bažnyčių partnerystės reikalais). Nedideliam rateliui (būta priešpietės meto), bet dalyvaujant svarbiausiausiems draugijos „ideologams“ – garbės pirmininkui Vaciui Bagdonavičiui ir vicepirmininkui Tomui Stanikui, svečias pasidalijo visus nudžiuginusiais detmoldiečių planais taip pat įkurti Vydūno draugiją. Pasak kunigo, tą patį vakarą po gegužės iškilmių, Vydūno draugijos delegacijai iš Detmoldo jau pasukus namų link, jų gal dešimties žmonių būrelis – buvęs ten ir miesto meras Raineris Helleris, ir Lipės krašto bažnyčios superintendentas dr. Martinas Dutzmannas – susėdę reziumuojančiam pokalbiui prie stalo restorane nutarė: steigiam draugiją! Net ant meniu lapo surašę „steigimo aktą“, pasirašę… Nors pradžios forma buvo ir humoristinė, bet turinys – visiškai rimtas. Šiuo metu Detmoldo miesto Vydūno draugija yra juridinio apiforminimo stadijoje. Vokiškoji draugija nusiteikusi bendradarbiauti ne tik su Lietuvos, bet ir su Čikagoje susibūrusiais vydūniečiais – tenykštis Vydūno fondas, pasak svečio, net parėmė vydūniškųjų iškilmių organizavimą 500 dolerių. O artimiausias ir paties kun. M. Danio, ir besikuriančios draugijos rūpestis – po šoninėje namo nišoje atidengtu biustu pritvirtinti varinę lentelę, įvardijančią, jog tai – Vydūnas (atminimo lenta su detalesne informacija kabo fasadinėje pusėje); čia pat ekspromtu išrutuliota idėja: būtų puiku šioje lentelėje įrėžti autografinį parašą. Vilniškės draugijos nariai, aktyvieji Vydūno idėjų ir darbų propaguotojai Vacys ir Tomas, taip sakant, kalė geležį, kol karšta – išsakė savus pageidavimus-įpareigojimus detmoldiečiams. Regis, idėja Detmolde inicijuoti Vydūno gatvės atsiradimą jau sklando šiame mieste… Ją entuziastingai parėmę mūsiškiai išsakė ir kitas „inspiracijas“: atnaujinti Lipės krašto muziejuje veikusią (ir nunykusią) Vydūnui skirtą ekspoziciją; surinkti vokiškai rašytus – Detmolde ar pakeliui į jį – Vydūno tekstus ir išleisti knygą, perleisti – bent iki 150-ojo jubiliejaus 2018 m. – veikalą „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauscher Beziehungen“ ir t. t. Faksimilinių Vydūno raštų perleidimo iniciatorius T. Stanikas, žinoma, rūpinosi ir būsimos detmoldiečių bibliotekėlės praturtinimu – įteikė šiais metais pakartotą 1928-aisiais Tilžėje pasirodžiusį Vydūno veikalą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“.

   Sutarta palaiktyti aktyvius vydūniečių ryšius. Proga bendrystei tikrai ne už kalnų – lapkritį bus pažymimas kone kartu su Sąjūdžiu užgimusios Vydūno draugijos 25-metis, detmoldietis partneris kun. M. Danys pasižadėjo iškilmėse dalyvauti.

   Autorės nuotr.

Vilnius, 2013 m. rugsėjo 19 d

Mažoji Lietuva

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *