Vydūno atminimo įamžinimas Detmolde (Vokietija)

      Šiemet suėjo 145 metai nuo įžymaus mūsų mąstytojo, rašytojo ir kultūros veikėjo Tarptautinės rašytojų organizacijos PEN Club ir Lietuvių rašytojų draugijos garbės nario, Kauno universiteto garbės daktaro Vydūno gimimo ir 60 metų nuo jo mirties. Šias sukaktis pažymi ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, su kuria buvo esmingai  susiję jo gyvenimas ir veikla. 1896–1913 m. jis studijavo Berlyno, Greifsvaldo, Halės ir Leipcigo universitetuose, Pirmojo pasaulinio karo metais dėstė lietuvių kalbą ir skaitė kursą apie lietuvių kultūrą prie Berlyno universiteto veikusiame Rytų seminare. Su savo vadovaujama Tilžės lietuvių giedotojų draugija jis įnešė nemažą indėlį ne tik į lietuviškosios diasporos Rytprūsiuose tautinio identiteto stiprinimą, bet ir viso krašto kultūrinio gyvenimo praturtinimą, vokiečių ir lietuvių kultūrinių ryšių plėtojimą ir stiprinimą,  santykių tarp abiejų tautų harmonizavimą. Tam harmonizavimui pasitarnavo ir Vydūno veikla vokiškose kultūrinėse organizacijose, čia skaitomi paskaitų ciklai, vokiškoje spaudoje skelbiama humanizmo idėjas propaguojanti jo publicistika bei eseistika. Jo vokiškai rašytas veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (išleistas 1932 m. Tilžėje, 1982 m. pakarototinai išleistas Čikagoje, 2001 m. išleistas vertimas į lietuvių kalbą Vilniuje) ir šiandien tebėra vienas iš ryškesnių mokslinės vertės nepraradusių istoriografinių šaltinių tų santykių istorijai pažinti ir to pažinimo pagrindu plėtoti dabartinius kultūrinius, politinius, ekonominius Vokietijos ir Lietuvos valstybių santykius. Nukentėjęs nuo nacistinio režimo, Vydūnas buvo aukštai vertinamas vokiečių šviesuomenės, patyrė jos moralinį palaikymą. Vokietijoje, Lipės apskrities centre Detmolde, prabėgo pakutinieji septyneri šio kūrėjo gyvenimo metai (1946–1953). Jo gyventojai jį ilgai prisiminė kaip veiklų dvasinės kultūros propaguotoją, žmoniškumo idėjų skleidėją.

    Vydūno ryšiams su Vokietija ir jos kultūra buvo skirta šių metų vasario 20 d. Vilniuje įvykusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Vydūno draugija surengta konferencija. Jos dalyvius pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasadorius Matthias Mülmenstädt, LR Seimo narys Algirdas Patackas, o pranešimus joje skaitė ne tik mūsų mokslininkai V. Bagdonavičius, A. Baublys, B. Genzelis, D. Kšanienė, A. Martišiūtė, R. Palijanskaitė, S. Pocytė, tautietis žurnalistas iš Berlyno L. Stepanauskas, bet ir svečiai iš Detmoldo (Vokietija) – Lipės evangelikų bažnyčios įgaliotinis Rytų Europai kunigas Miroslavas Danys ir Detmoldo savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus referentė Petra Schröder-Heindrich. Šios konferencijos pranešimų pagrindu bus išleista knyga vokiečių kalba. Ji, kaip ir fotografuotiniu būdu perleistos paties Vydūno vokiečių kalba rašytos knygos, bus  pristatyta gegužės 10–11 dienomis Detmolde vyksiančių Europos dienų metu. Šis miestas, kuriame prabėgo paskutinieji septyneri Vydūno gyvenimo metai, savo buvusį pilietį tų dienų metu pagerbs ypatingai. Tokiam pagerbimui iniciatyvos ėmėsi buvęs Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje kancleris Friedrich Wilhelm Nehl. Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo savivaldybės rūpesčiu  prie namo Wiesen Strasse 5, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausia prisiglaudęs, bus iškilmingai atidengti Vydūnui skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas mąstytojo biustas. Tai bus pirmasis Vydūno paminklas viešoje erdvėje. Jo pagaminimu pasirūpino Lietuvoje veikianti Vydūno draugija (šių metų rudenį ji pažymės savo veiklos 25-metį). Europos dienų Detmolde dėmesio centre – Europos idėja literatūroje ir kalboje. Šia tema bus perskaityti trys pranešimai, kurių autoriai Vacys Bagdonavičius (Vydūno draugijos Garbės pirmininkas, Lietuva), Joel Lehtonen (Suomija), Luciano Malusa (Italija). V. Bagdonavičiaus pranešimas skirtas Vydūnui.  Jo tema „Vydūnas Europos vienijimosi idėjos pradininkas“.

    Vydūno pagerbimo iškilmėse dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädt, Lietuvos Respublikos Ambasadorius Vokietijoje Lukas Tolvaišas, LR Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijų atstovai.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *