Dr. Vaclovui Bagdonavičiui – 70 metų

 

Algirdas ŽEMAITAITIS, Vilnius

2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyko Vydūno draugijos renginys, skirtas 23-ejų metų veiklos apžvalgai ir jos garbės pirmininko dr. Vaclovo Bagdonavičiaus 70-mečiui.

Gausūs renginio dalyviai apžiūrėjo Jubiliato surengtą parodėlę – Vydūno palaidojimo ir perlaidojimo nuotraukas, dokumentus, laikraščius bei draugijos perspausdintas Vydūno knygas, kai kurias buvo galima ir įsigyti. Kitoje salėje sugiedojus draugijos himną „Lietuvių giesmė“ (žodžiai Vydūno, muzika Karlo Janzo), ilgametis jos pirmininkas V. Bagdonavičius savo pranešime „23–eji metai Vydūno išminties šviesoje“ trumpai apžvelgė nuveiktus darbus. Primindamas labiausiai draugijos veiklos prasmę atspindinčias akcijas – Vydūno palaikų perlaidojimą bei Vydūno „Mūsų uždavinio“ naujo leidimo išdalinimą Prezidentei, Premjerui, Seimo ir Vyriausybės nariams, Kovo 11-osios akto signatarams, pranešėjas akcentavo mąstytojo idėjų aktualumą dabarčiai ir būtinumą tą aktualumą priminti tautai bei valstybės valdymo svertus turintiems. Minėtosios akcijos ryškios to priminimo apraiškos.

Po to beveik dvi valandas sekė pasisakymai ir sveikinimai (net iš Čikagos) Jubiliatui. Kalbėjo draugijos dabartinė pirmininkė Rima Palijanskaitė, LR Kultūros ministerijos atstovas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė dr. Jolanta Širkaitė (perėmusi Jubiliato pareigas), Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių atstovai, įvairių organizacijų ir draugijų delegacijos, buvę bendramoksliai ir bendradarbiai bei daugelis kitų (visų neįmanoma ir išvardinti dėl vietos stokos). Visi minėjo Jubiliato nuveiktus darbus, aktyvią visuomeninę veiklą, jo sugebėjimą tyliu žodžiu spręsti ginčytinus darbo klausimus, linkėjo stiprios sveikatos ir naujų veikalų, dovanojo ne tik gėles, bet ir įvairias dovanas; buvo aprištas vardine tautine juosta.

Renginį vedė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Martišiūtė. Programoje dalyvavo dainininkas Danielius Sadauskas, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“. Po oficialios renginio dalies vyko jo pratęsimas Vydūno draugijos patalpose (J. Basanavičiaus g. 29).

Trumpai apie Jubiliatą

Filosofas, literatūrologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas ir žymiausias Vydūno kūrybos tyrinėtojas bei propaguotojas Vaclovas (rašosi ir Vacys) Bagdonavičius gimė 1941-09-02 Gervėnuose (Kurtuvėnų vlsč.), 1965 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1965–1969 m. šio universiteto tarybos mokslinis sekretorius, 1969–1972 m. – aspirantas. Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute (pavadinimas keitėsi keletą kartų), nuo 1992 m. šešiolika metų jo direktorius. Humanitarinių mokslų daktaras 1993 m. (filosofijos mokslų kandidatas 1987 m.). Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, docentas.

1988-11-5, praėjus dviem savaitėms po Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo, kartu su kitais Vilniuje įkūrė visuomeninę kultūros Vydūno draugiją ir jai vadovavo, dabar jos garbės pirmininkas. Indijos bičiulių draugijos vienas iš steigėjų (1967 ). Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, buvo žurnalų „Filosofija. Sociologija“ bei „Humanistica“ red. pavaduotojas, almanachų „Ramuva“, „Naujoji sąmonė“ vienas iš atsakingųjų redaktorių.

Pagrindinės tyrimo sritys – Lietuvos filosofijos bei etninės minties istorija, etikos teorija, literatūros istorija, XIX a. pab.– XX a. pr. Mažosios Lietuvos kultūra. „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (I–IV t., 2000–2009 m.) redakcinės kolegijos narys, pirmininkas (IV t. vyr. redaktorius). Daugiausia dėmesio skiria Vydūno kūrybiniam palikimui ir jo reikšmei Mažosios Lietuvos dvasiniam gyvenimui tirti. Išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987 m.), „Vydūno etika“ (1999 m., 2 leid. 2003 m.), „Sugrįžti prie Vydūno“ (2001 m.), „Vydūnas. Trumpa biografija” (2005 m., 2 leid. 2008 m.), „Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną“ (2008 m.), parengė Vydūno raštus (1–4 t., 1990–1994 m.), sudarė ir suredagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių literatūroje“ (1994 m.), Vydūno veikalų apie sveiką gyvenseną rinkinį „Sveikata, jaunumas, grožė“; „Gimdymo slėpiniai“ (1991 m.), jo kūrybos rinkinį rusų kalba „Tikiu šventąja paslaptimi“ (1994 m.), kartu su Tomu Staniku parengė fotografinius Vydūno traktatų „Mûsû uzdavinîs“ (2010 m.) ir „Sąmonė“ (2011 m.) leidimus. Paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių, brošiūrų, recenzijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, perskaitė kelioliką pranešimų mokslinėse tarptautinėse bei Lietuvoje vykusiose konferencijose. Vadovavo vieno iš Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos projektų kūrimui, sudarė šiai koncepcijai skirtą darbų rinkinį „Lietuvos nacionalinis saugumas : Teorija ir realijos“ (1994 m.).

V. Bagdonavičiaus rūpesčiu iš Detmoldo (Vokietija) buvo pervežti ir 1991 10 19 Bitėnų-Rambyno kapinaitėse perlaidoti Vydūno (1868–1953) palaikai. 1992 m. įrengta Vydūnui skirta ekspozicija Lipės kraštotyros muziejuje Detmolde. Apdovanotas Čikagos Vydūno fondo premija (1992 m.), almanacho „Varpai“ literatūrine premija (2009 m.), pirmo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Tautai ir Vilniui“ (2009 m.). Išrinktas Pagėgių krašto Garbės piliečiu (2010 m.). Su Vydūno draugija kasmet tvarko Bitėnų kapinaites.

Įsiklausykime į V. Bagdonavičiaus vydūniškus žodžius:

Kam atgimimo metu jau artimiau buvo pažįstamas Vydūno idėjinis palikimas ir žinomos tikrosios jo radimosi intencijos, tam regėjosi gražios tautos atsigavimo perspektyvos, kurios, rodėsi, tiesis tame palikime akumuliuotos išminties spindulių rodoma kryptimi. Tada buvo intuityviai suvokta, vardan ko pakyla tauta, vardan ko ji veržiasi būti sau tauta, o žmogus – sau žmogumi. Toji pakilusioji tauta buvo graži tauriu dvasingumo spindėjimu, kilnia drąsa, širdingu vieningumu, bekompromisiniu tiesos ir teisingumo siekimu.

Nuotraukose – renginio momentai.

2011-09-10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *