Kovo 11 – osios išvakarėse Vilniaus universiteto Biblioteką pasiekė vertinga siunta iš JAV – dvi dėžės su Vydūno knygomis, nuotraukomis, rankraščiais: dienoraščiais, užrašų knygutėmis, laiškais, kitokia medžiaga. Siuntėjas – Čikagoje veikiantis Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno Fondas. Su šiuo fondu ilgą laiką bendrauja Lietuvoje nuo 1988 m. veikianti Vydūno draugija. Gautoji siunta – irgi to bendravimo rezultatas. Fondas yra parėmęs ne vieną šios draugijos akciją – Vydūno palaikų perlaidojimą, Bitėnų kapinių tvarkymą, kai kurių knygų leidimą, konferencijų rengimą ir pan. Ilgametis Fondo valdybos pirmininkas Vytautas Mikūnas (1922 – 2007) buvo išrinktas šios draugijos Garbės nariu.
1952 m. kovo 23 d. įsisteigęs Fondas Vydūno vardu pasivadino pačiam mąstytojui sutikus. Šį vardą Fondas garbingai pateisino, nemažai dėmesio skirdamas Vydūnui įamžinti, jo idėjoms skleisti bei raštams leisti. Fondo rūpesčiu ir lėšomis išleista antrasis misterijos „Probočių šešėliai“ leidimas (1954), „Vydūno laiškai skautams“ (1978), antrasis vokiškojo istoriosofinio veikalo „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ leidimas (1982; „Vaga“ 2001 išleido lietuviškąjį šio veikalo vertimą), „Mano tėvynė“ (1993 Čikagoje, 1999 Kaune; pastarojo leidimo visas tiražas padovanotas Lietuvos mokykloms). Vydūnui daug dėmesio skiriama ir Fondo leidžiamame žurnale „Mūsų Vytis“. Fondas rengia Vydūno minėjimus, organizuoja jam skirtas parodas, yra įrengęs nuolatinę ekspoziciją. Fondas rinko ir sukaupė su Vydūnu susijusią medžiagą, kurios didelė dalis kaip tik ir pasiekė Vilniaus universiteto Biblioteką. Didele sukauptos vydūnistikos dalimi (kopijų ir kitokiu pavidalu) Fondas pasidalijo su Vydūno draugija. Šia Fondo suteikta unikalia medžiaga galėjo esmingai praturtėti Lietuvoje leidžiami Vydūno „Raštai“ (ypač 3 ir 4 tomai), V. Bagdonavičiaus knygos „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987) bei „Sugrįžti prie Vydūno“ (2001). Pastarosios leidimą Fondas parėmė ir finansiškai.
Svarbiausioji Fondo misija – remti studijuojantį lietuvių jaunimą. Didžiąja dalimi tai daroma teikiant lietuviams studentams paskolas. Jos buvo teikiamos Vokietijoje, Lietuvoje, Airijoje, Argentinoje, Havajuose, Meksikoje, Turkijoje, Šveicarijoje, Kanadoje. Paskolos yra duodamos studijoms, kurias baigus pinigus reikia grąžinti. Lituanistinių stipendijų gavėjai grąžinti neprivalo. Apie 170 stipendijų išmokėta Lietuvoje. Fondas Lietuvoje įsteigė kelias vardines stipendijas, Akademinio Skautų Sąjūdžio garbės narių S.Čiurlionienės, V.Zaunienės, I.Končiaus, S.Kolupailos, B.Kviklio vardų žymenis ir premijas. Fondas taip pat skiria kasmetines premijas už sėkmingą visuomeninę veiklą. Tarp šios premijos laureatų du iš Lietuvos – LR Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir Vydūno draugijos pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius.
Nemažą Fondo lėšų dalį sudaro visuomenės suaukoti pinigai bei pajamos, gaunamos iš lietuviškų atvirukų leidimo bei platinimo. Leidyba taip pat sudaro svarbią Fondo veiklos dalį. Išleista 3 Lietuvos žemėlapiai – istorinis, iliustracinis ir topografinis, 18 knygų, tarp kurių minėti Vydūno veikalai, J. Jakšto „Nepriklausomos Lietuvos istorija“, E. Gudavičiaus „Lietuvos istorija“ (1 t.), B. Makausko „Lietuvos istorija“, A. Merkelio „Didysis varpinikas Vincas Kudirka“.
Vydūno Fondo veikla šiandien esmingai prisideda prie nepriklausomos Lietuvos stiprinimo ir yra gražus pavyzdys kaip reikia dirbti ne siekiant pelno, o kilniai aukojantis Tėvynės labui. Praėjusių metų vasarą fondas buvo apdovanotas Lietuvos tūktantmečio žvaigžde. Prieš beveik šešis dešimtmečius Vydūnas, sveikindamas lietuvių skautus išeivijoje, sakė: „Prašau Visagalio, kad būtų su Jumis ir stiprintų Jūsuose kilnų žmoniškumą, kad būtut kaip lietuviai ir kitiems pavyzdys, kuris ragina eiti tauresniu žmoniškumo taku“. Vydūno Fondas tuo taku ir eina beveik šešios dešimtys metų, palikdamas ryškius pėdsakus lietuvybės baruose.