SIGUTĖ AUGUTIENĖ
Kasmet rugpjūčio pradžioje Bitėnuose, šalia M. Jankaus muziejaus 
esančioje Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje, savaitei išauga palapinių miestelis. Čia vyksta tradicinė vydūniečių stovykla, sukviečianti Vydūno gerbėjus iš visos Lietuvos. Stovykla šiais (2014) metais buvo neeilinė, išsiskyrusi įdomiais renginiais, susitikimais, diskusijomis.
Prisilietimai prie Vydūno dramų
Jau pirmą vakarą po stovyklos atidarymo ant Rambyno kalno buvo suvaidintos Vydūno misterijos „Mūsų laimėjimas“ ištraukos. Vaidinimą režisavo Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė, padedant Klaipėdos universiteto Menų fakulteto renginių režisūros specialybės studentei Violetai Lisovaitei. 
Į įvairius Vydūno misterijos personažus „persikūnijo“ patys vydūniečiai bei jų bičiuliai: šio vaidinimo sumanytoja Rima Palijanskaitė (deivės Laimos tarnaitės Ašarėlės vaidmenyje) ir Violeta Lisovaitė (Gilma), Arūnas Mozeris (kareivis Rimvydas) ir Vytautas Mockus (kareivis), Vida Mieliulienė (Jorūnė) ir Sigutė Augutienė bei Angelija Šapalienė (Daina bei Dainelė).
Šią misteriją Vydūnas parašė Žalgirio mūšio metinėms paminėti, kartu kviesdamas Tautą į dvasinį atgimimą. Ji buvo pastatyta ant Rambyno kalno 1914 m. liepos 8 d., įsiplieskiant pasauliniam karui Europoje. Tad tarsi suskambo prieš 100 metų čia tartų Vydūno misterijos žodžių aidas, žodžių, kurie neprarado aktualumo ir šiandien:
Tai, Lietuva, pabuski visiškai!
Gyvenk ir švęsk džiaugsmu atsigavimą!
Ir vėl pradėk pati augint gyvybę!
Taip Laima lemia! Liepia taip Dievybė!
Po spektaklio – dr. Vacio Bagdonavičiaus pranešimas „Auginti prakilnybės galias“, o kartu ir paaiškinimas, kas ir kodėl buvo suvaidinta.
Pranešėjas savo kalboje pasakojo apie šios misterijos istoriją, jos reikšmę ir simboliką. Pasak V. Bagdonavičiaus, šiuo misterijos vaidinimu ant Rambyno – lietuviams nuo seno šventojo kalno – buvo tarsi prašoma Aukščiausiojo palaiminimo Lietuvai prasidėjusio karo akivaizdoje ir geriausios lemties tautai.
Po pranešimo vyko pasidainavimai. Lietuvių liaudies dainas dainavo ir vaidintojai, ir žiūrovai. Kartu su vydūniečiais dainavo ne tik bitėniškiai bei pagėgiškiai, o ir iš anapus Nemuno atvykę svečiai – Tilžės (Sovetsko) Vydūno vardo lietuvių draugijos nariai Gediminas Jakutis, Nijolė Kisieliova, Rūta Kymantienė, Elena Šilinskienė ir Antanina Jocienė. Nijolė Kisieliova tarė visiems sveikinimo žodį, jį palydėjo patriotinėmis eilėmis, kurioms visi pritarė garsiąja Maironio giesme „Lietuva brangi“. 
Po renginio svečiai apsilankė stovyklavietėje, kur prie arbatos vėl suskambo lietuviška bendra daina, skaitoma poezija.
Daugelį stovyklautojų maloniai nustebino Vydūno gimnazijos abiturientas Oskaras Venckus, pristatęs animacinį filmą „Avelė“, sukurtą pagal to paties pavadinimo Vydūno komediją. Šiame veikale pašiepiamas kai kurių lietuvininkų noras pamiršti savo tėvų kalbą ir tapti vokiečiais; parodoma, kad savo tautinės tapatybės išsižadėjimas yra savigarbos ir sąmoningumo stoka. Komedijoje vaizduojama, kaip apsigaunama aklai tikint, jog vertinga yra tik tai, kas vokiška. Pristatymo metu filmo kūrėjui buvo užduotas klausimas: kodėl – Vydūnas, ir kodėl – „Avelė“? Į tai jaunas autorius atsakė, jog norėjosi sukurti ne tik kažką įdomaus, bet ir prasmingo, kas pasitarnautų Lietuvai. Po filmuko peržiūros jaunasis animatorius vydūniečiams atsakė ir į keletą klausimų apie šio filmuko „darbo virtuvę“. Vydūniečiai gėrėjosi ne tik Oskaro atsidėjimu kūrybai, bet ir čia pat M. Jankaus muziejaus kiemelyje surengta spalvinga vabalų fotografijų paroda, kurioje susipažino su matytais ir nematytais vabalais. Oskaras domisi gamta, ir ne vieną žaismingą animacinį filmuką yra sukūręs apie spalvingą gamtos pasaulį.
Knygų pristatymai, seminarai, diskusijos
M. Jankaus muziejuje vyko Rimos Palijanskaitės sudarytos Vydūno knygos „Asmenybė ir sveikata“ pristatymas. Autorė supažindino su knygos turiniu, papasakojo, kaip buvo surinkti įvairioje periodinėje spaudoje publikuoti Vydūno straipsniai, kaip vieno straipsnio pabaiga atkeliavo net iš Amerikos, padedant ten gyvenantiems lietuviams. Po knygos pristatymo vyko diskusija apie dvasinę sveikatą. Diskusijas vedė knygos sudarytoja kartu su dr. Juozu Šidiškiu ir Sigute Augutiene. Diskusijų dalyviai dalinosi mintimis, kas jiems yra dvasinė sveikata, kaip tai siejasi su Vydūno sąvokomis sau-žmogus, saviškumas, savingumas ir kt.
Tos pačios dienos popietę seminarą ir meditacijas vedė socialinių mokslų daktarė, Dvasinio ugdymo centro vadovė Egidija Laumenskaitė. 
Seminaro pradžia buvo tarytum ankstesnės diskusijos tąsa, nes lektorė apibendrino tai, ką girdėjo jos metu. Seminaras tęsėsi ir kitą dieną, tik šįkart jis buvo atviras plačiajai visuomenei ir įvardytas „Gyvojo aš stebuklas. Kintanti ir pastovioji tikrovė“. Seminaro vadovė kvietė į Gerumą ir Meilę, į ryšį su Dievu, Vydūno vadinamu Didžiuoju Slėpiniu, atmetant prietarus ir manipuliacijas.
Doc. dr. Juozas Šidiškis stovykloje vedė seminarą apie Šatrijos Raganą, jos sąsajas su Vydūnu. Seminaras buvo skirtas Šatrijos Raganos ir Vydūno gyvenimo, kūrybinės, visuomeninės bei švietėjiškos veiklos paralelėms aptarti, įvertinti jų palikimo reikšmę mūsų tautos dvasiniam atgimimui ir šiandienos dvasinio gyvenimo evoliucijai. Kitas šio mediko seminaras – apie sąmonę ir sąmoningumą. Didžiausią klausytojų susidomėjimą sukėlė seminaro vedėjo iš asmeninės neurochirurginės praktikos pateikti asmenų klinikinės mirties metu išgyventų patyrimų prisiminimai ir pasvarstymai apie žmogaus sąmonės tąsos galimybes po mirties.
Vydūniečiai knygas pristatė ne tik Bitėnuose, o ir Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje. Čia be minėtos Vydūno knygos „Asmenybė ir sveikata“ buvo pristatytos ir kitos per paskutiniuosius metus išleistos Vydūno knygos bei straipsnių rinkiniai apie Vydūną (lietuvių, vokiečių, rusų k.).
Savo įžvalgomis apie tai, kuo svarbus tautai Vydūnas, pasidalijo dr. Vacys Bagdonavičius. Draugijos vicepirmininkas Tomas Stanikas tauragiškiams trumpai papasakojo apie vydūniečių ir Vokietijos piliečių bendromis pastangomis įamžintą Vydūno atminimą Detmolde. Renginys baigėsi bendra vydūniečių ir tauragiškių Pamario krašto daina.
Darbai ir šventės
Pirmųjų Vydūno draugijos stovyklų tikslas buvo Bitėnų kapinaičių, į kurias iš Detmoldo (Vokietija) parkeliavo Vydūno palaikai, tvarkymas. Didieji vydūniečių darbai šiose kapinėse baigti jau anksčiau, o šiemet stovyklautojai tvarkė netoliese esančias Šilėnų-Bitėnų evangelikų liuteronų kapinaites. 
Vydūno draugijai pasiūlius savo pagalbą stovyklavimo metu Rambyno regioninio parko direkcijai, kulūrologė Giedrė Skipitienė nusprendė, kad reikalingiausia vydūniečių pagalba Šilėnų kapinaitėse. Kapinėse buvo atnaujinti – nušveisti bei nudažyti išlikę senieji metaliniai paminklai, sutvarkyti apleisti antkapiai, sugrėbtos ir išneštos kapinėse susikaupusios šiukšlės. Tvarkydami kapines, vydūniečiai prisilietė prie sudėtingos šio krašto istorijos ir gėrėjosi kapus supančios sengirės medžiais galiūnais.
Rugpjūčio 8 d. M. Jankaus muziejus surengė tradicinę šventę, skirtą Martyno Jankaus gimtadieniui. Šįkart šventė buvo skirta Donelaičio 300 metų jubiliejui. Į šventės programą buvo įtrauktas ir Vydūno draugijos išleistos lietuvių ir vokiečių kalbomis Vydūno knygos „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“, pristatymas.
Vydūno draugijos Garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius perskaitė pranešimą „Donelaitis ir Vydūnas lietuvybės sargyboje“, kuris išspausdintas „Vorutoje“ (2014 m., nr. 12). Kaip ir kiekvienais metais, šios šventės metu aplankomos Bitėnų kapinaitės, atiduodama pagarba didiesiems Mažosios Lietuvos veikėjams: spaustuvininkui Martynui Jankui, Vydūnui ir kt. Trumpą kalbą, skirtą Jankaus atminimui, pasakė dr. Vacys Bagdonavičius. Šventės dalyviai dalyvavo ir dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos paveikslų gijos“, skirto K. Donelaičio 300 m. jubiliejui, darbų pristatyme. Po jo M. Jankaus muziejaus kiemelyje po atviru dangumi gėrėjosi įspūdinga menine programa.
Šeštadienį, rugpjūčio 9 d. Pagėgiuose vyko miesto šventė, kurioje dalyvavo ir stovyklautojai. Vydūniečiai platino Vydūno draugijos išleistas knygas bei informaciją apie renkamas aukas Vydūno paminklui, kuris numatytas pastatyti Klaipėdoje. Keli pagėgiškiai ir čia vasarojantys lietuviai iš Amerikos pritarė, kad Vydūno paminklo Lietuvai labai reikia ir skyrė savo auką.
Greitai prabėgo savaitė Bitėnuose. Draugijos vėliavą likę ištvermingiausieji stovyklautojai nuleido sekmadienį, ir visi jie tikisi vėl čia kitąmet sugrįžti… 