Valdyba

Asociacijos „Vydūno draugija“ valdybos nariai (nuo 2021 m. kovo 1 d.)

  1. Aušra Martišiūtė-Linartienė (pirmininkė)
  2. Algimantas Eugenijus Jucevičius (pirmininės pavaduotojas)
  3. Nijolė Laurinkienė (pirmininės pavaduotoja)
  4. Jurgita Gedminienė
  5. Eligijus Valskis

Revizorius Algirdas Sagatas

Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas.  vacysbag@gmail.com, tel.:8-689-71300, 8 5 2764692.

 

VYDŪNO DRAUGIJOS TARYBA, išrinkta 2014 m. gruodžio 13 d. įvykusiame Vydūno draugijos suvažiavime:

 

 

Tomas Stanikas, Vydūno draugijos pirmininkas.  tomasstanikas@hotmail.com, tel.: 8-689-80295;

 

Algimantas Jucevičius,  Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas,   info.algis@gmail.com, tel.: 8-687-94513;

 

Juozas Šidiškis,  pirmininko pavaduotojas, Kaunas.  juozas.sidiskis@kmu.lt, tel.: 8-610-07927;

 

Rima Palijanskaitė,  rima.palija@gmail.com, tel.: 8-686-95109;

 

Zenius Jurgelaitis, Panevėžys. zenius.jurgelaitis@gmail.com, 8 61597496;

 

Sigutė Augutienė, Klaipėda.  Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno draugijos himnas

gaidos

 

 

Lietuvių Giesmė VD_himnas.wma (657.9 KB) dainuoja Aušra Liutkutė

 

Mes Lietuvos vaikai
stovėsim vienširdžiai
tvirta dora,
rankoj ranka
visi už Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

 

Ir seksim Probočius
į šviesą tikinčius.
Akis šviesop,
širdis Dievop,
gražiai nušvis visa
Tėvynė Lietuva.

Skaisčiu tikėjimu,
galingu veikimu
gyvensime
ir švęsime
iš Bočių mylimą
Tėvynę Lietuvą.

 

O meilė, ką yra
pati augšta šviesa,
lai šventina
ir laimina
visus ir Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

Žodžiai ir muzika Vydūno Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno estetika ir Vakarų Europos meno tendencijos

 

Aušra Martišiūtė

 

 

…siekiau žvilgį į gyvenimą gilinti ir … dvasinį regratį plėsti.
Vydūnas

vaidilute_02aVydūno dramaturgija priklauso lietuvių kultūrai, tačiau joje žymi dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – sąveika. Vydūno laikmečio vokiškasis dramaturgijos ir teatro kontekstas nėra tyrinėtas. Anot Vinco Mykolaičio-Putino, „Vydūno savotiškumą iš dalies pateisina ta aplinkybė, kad Probočių šešėlių autorius yra kilęs iš Mažosios Lietuvos krašto, ilgais šimtmečiais atskirto nuo tautos visumos, auklėto visai kitokios kultūros ir gyvenusio visai kitokius vargus ir džiaugsmus“16. Mykolaičio-Putino manymu, Vydūno kūrybos savitumą lemia Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas (polinkis į didaktiką ir moralizavimą siejamas su Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos – protestantų pastorių ir rašytojų kūrybos tradicija); vakarų civilizacijos bei vokiečių kalbos „įtaka“: „Vokiečių kalba ir mąstymo būdas, (…) be abejo, atsiliepė ir Vydūno raštų stiliui. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Emblema

 

 

Vydūno draugijos ženklas

 

logo_didesnisJuo grafiškai nusakoma vydūniškosios būties ir žmogaus sampratos esmė.

 

T raidės figūra simbolizuoja materijai priklausančią būties dalį.

 

Skersinis žymi ribą tarp materijos ir dvasios.

 

Vertikalioji linija sako apie tai, kad materija yra persmelkta dvasios.

 

Apskritimas reiškia pačia Dvasią, Absoliutą, Dievą.

 

Trikampis jame reiškia pasaulyje besireiškiančių Absoliuto hipostazių – Visagalybės, Išminties ir Meilės – trejybę.

 

 

  Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūnas

 

Vydūno lit. palikimą sudaro per 60 kn. – įv. žanro pjesės, libretai, apysakos, filos. ir istoriosofijos traktatai, dainų rink., liet. k. vadovėliai, liet.–vok. kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai. D. kūrybos dalį sudaro publikacijos periodikoje. Per II pasaul. karą žuvo dalis filos. darbų, nežinomas 11 pjesių rankraščių likimas. Pirmuosius eil., publicistinius rašinius V. paskelbė 1894 Naujoje lietuviškoje ceitungoje. Pirmasis d. kūrinys – draminė pasaka Pasiilgimas veldėtojo (pastatytas 1899 Tilžėje, išl. 1938), pirmoji išsp. knyga- trumpa populiari lietuvos istorija Senutė (1904).Daugumą savo dramų V. pastatė pats su Tilžės liet. giedotojų d-ja; jų statyta profesionaliuose LR teatruose ( Vydūnas ir teatras). Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Malonūs mūsų svetainės svečiai

 

 

     Esame Vydūno draugija, įsisteigusi beveik kartu su Sąjūdžiu, tada, kai Lietuva ėmė pralaužinėti priespaudos ledus ir energingai veržtis laisvėn. Kaip tik tada ryškiai sužibo Vydūno švyturio šviesa, kurioje aiškiai matėsi tautos veržimosi laisvėn gilesnioji prasmė, aiškiai įvardinta paties Vydūno raginime: „Siekti tobulesnio žmoniškumo“. Tasai raginimas Atgimimo sąlygomis reiškė, kad neužtenka tik atsikratyto politinės priepaudos, bet kad dar svarbiau yra įveikti visokeriopą, ypač moralinį blogį, susikaupusį per tą priespaudą.

     Atgimimas pirmiausia juk ir buvo suprastas kaip dvasinis atgimimas ir Vydūno vardo skambėjimas tada neatrodė kaip atsitiktinis.

     Tiesioginis to skambėjimo pretekstas buvo 1988 m. pavasarį švenčiama Vydūno gimimo 120-mečio sukaktis. To šventimo metu pasimatė, kokios aktualios atgimstančiai tautai buvo šio iškilaus mąstytojo ir kūrėjo skelbtos idėjos. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →