Valdyba

Asociacijos „Vydūno draugija“ valdybos nariai (nuo 2021 m. kovo 1 d.)

  1. Aušra Martišiūtė-Linartienė (pirmininkė)
  2. Algimantas Eugenijus Jucevičius (pirmininės pavaduotojas)
  3. Nijolė Laurinkienė (pirmininės pavaduotoja)
  4. Jurgita Gedminienė
  5. Eligijus Valskis

Revizorius Algirdas Sagatas

Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos garbės pirmininkas.  vacysbag@gmail.com, tel.:8-689-71300, 8 5 2764692.

 

VYDŪNO DRAUGIJOS TARYBA, išrinkta 2014 m. gruodžio 13 d. įvykusiame Vydūno draugijos suvažiavime:

 

 

Tomas Stanikas, Vydūno draugijos pirmininkas.  tomasstanikas@hotmail.com, tel.: 8-689-80295;

 

Algimantas Jucevičius,  Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas,   info.algis@gmail.com, tel.: 8-687-94513;

 

Juozas Šidiškis,  pirmininko pavaduotojas, Kaunas.  juozas.sidiskis@kmu.lt, tel.: 8-610-07927;

 

Rima Palijanskaitė,  rima.palija@gmail.com, tel.: 8-686-95109;

 

Zenius Jurgelaitis, Panevėžys. zenius.jurgelaitis@gmail.com, 8 61597496;

 

Sigutė Augutienė, Klaipėda.  Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

IN MEMORIAM

Lidija Bajoraitė

1890 – 1990

Baltrušaitytė

Birutė Baltrušaitytė-Masionienė
1940 – 1996

Banaitis

Valteris Kristupas

Banaitis

1918 – 1998

Bitlieriuvienė

Monika Bitlieriuvienė

1906 – 1991

Bėčiuvienė

Ona Bėčiuvienė

1938 – 1996

Jonas Gudavičius

1936 – 2003

Bronius Kviklys

1913 – 1990

Labutytė

Ėvė Labutytė-Vanagienė

1938 – 2003

Lankutis

Jonas Lankutis

1925 – 1995

Pranas Mikalauskas

1923 – 1997

Merkelis

Aleksandras Merkelis

1907–1994

Stefa Nosevičiūtė

1926 – 2001

Jakštas

Petras Jakštas

1898 – 1988

Lymantas

Ansas Lymantas

1921 – 2002

Rutmanas

Isakas Rutmanas

… – 2003

Rapolas Serapinas

1904 – 1989

Skėbera

Kazimieras Skebėra

1897 – 2003

Skėrys

Fricas Skėrys

1919 – 1994

Skripkus

Ignas Skripkus

1910 – 1999

Steponas Stulginskis

1908 – 1995

Vladas Vaitiekūnas

1906 – 2002

Vytautas Žemkalnis-

Landsbergis

1893– 1993

Mykolas Žilinskas

1904– 1992

Zunde_Pranas

Pranas Zundė

1923– 2005

 

Julius Balčiauskas (1918-2008)

Joana Daunienė (1933-2007)

Jonas Gudavičius (1936-2003)

Hansas Masalskis (1924-2006)

Algimantas Masiulis (1931-2008)

Vytautas P. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno draugijos himnas

gaidos

 

 

Lietuvių Giesmė VD_himnas.wma (657.9 KB) dainuoja Aušra Liutkutė

 

Mes Lietuvos vaikai
stovėsim vienširdžiai
tvirta dora,
rankoj ranka
visi už Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

 

Ir seksim Probočius
į šviesą tikinčius.
Akis šviesop,
širdis Dievop,
gražiai nušvis visa
Tėvynė Lietuva.

Skaisčiu tikėjimu,
galingu veikimu
gyvensime
ir švęsime
iš Bočių mylimą
Tėvynę Lietuvą.

 

O meilė, ką yra
pati augšta šviesa,
lai šventina
ir laimina
visus ir Lietuvą,
Tėvynę Lietuvą.

Žodžiai ir muzika Vydūno Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno estetika ir Vakarų Europos meno tendencijos

 

Aušra Martišiūtė

 

 

…siekiau žvilgį į gyvenimą gilinti ir … dvasinį regratį plėsti.
Vydūnas

vaidilute_02aVydūno dramaturgija priklauso lietuvių kultūrai, tačiau joje žymi dviejų kultūrų – vokiečių ir lietuvių – sąveika. Vydūno laikmečio vokiškasis dramaturgijos ir teatro kontekstas nėra tyrinėtas. Anot Vinco Mykolaičio-Putino, „Vydūno savotiškumą iš dalies pateisina ta aplinkybė, kad Probočių šešėlių autorius yra kilęs iš Mažosios Lietuvos krašto, ilgais šimtmečiais atskirto nuo tautos visumos, auklėto visai kitokios kultūros ir gyvenusio visai kitokius vargus ir džiaugsmus“16. Mykolaičio-Putino manymu, Vydūno kūrybos savitumą lemia Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas (polinkis į didaktiką ir moralizavimą siejamas su Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos – protestantų pastorių ir rašytojų kūrybos tradicija); vakarų civilizacijos bei vokiečių kalbos „įtaka“: „Vokiečių kalba ir mąstymo būdas, (…) be abejo, atsiliepė ir Vydūno raštų stiliui. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Emblema

 

 

Vydūno draugijos ženklas

 

logo_didesnisJuo grafiškai nusakoma vydūniškosios būties ir žmogaus sampratos esmė.

 

T raidės figūra simbolizuoja materijai priklausančią būties dalį.

 

Skersinis žymi ribą tarp materijos ir dvasios.

 

Vertikalioji linija sako apie tai, kad materija yra persmelkta dvasios.

 

Apskritimas reiškia pačia Dvasią, Absoliutą, Dievą.

 

Trikampis jame reiškia pasaulyje besireiškiančių Absoliuto hipostazių – Visagalybės, Išminties ir Meilės – trejybę.

 

 

  Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Panevėžio Vydūno klubas

Klubas įsikūrė 1987 m. gegužės mėn. Steigiamajame klubo susirinkime dalyvavo ir savo pasiūlymus pateikė filosofas Romualdas Ozolas. Klubui nuo jo įsteigimo vadovavo Bonifacas Ruželė – buvęs pedagogas, bibliofilas, aistringai pamėgęs filosofiją. Per dvejus metus klubas surengė 17 įvairių renginių. Tai susitikimai su žinomais filosofais J. Minkevičiumi, A. Šliogeriu, R. Grigu, B. Genzeliu, V. Bagdonavičiumi, A. Juozaičiu ir, suprantama, su klubo nariu ir panevėžiečių pamiltu R. Ozolu. Buvo aptartos šešios knygos: J. Minkevičiaus „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ bei „Daiktas ir menas“, V. Bagdonavičiaus „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“, R. Ozolo „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“ ir kt. Du arba tris renginius per metus klubas surengdavo visuomenei. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija

Vacys Bagdonavičius

 

To veikumo galia slypėjo ne tik Vydūno rašytame žodyje, bet ir jo paties pavyzdyje. Vienas iš uoliausių Vydūno pasekėjų įžymus fizinės kultūros puoselėtojas Lietuvoje Karolis Dineika dar 1932 m. rašė: „Aš pats Vydūną vaizduojuos kaip žmogų, kurs sudaro kelią į amžiną dvasios ir kūno jaunystę. Ir, manding, tik šitas Vydūno ypatumas traukia į jį jaunimą, kuris pabuvęs su mūsų išminčium, persiima jo mintimis ir papročiais. Kada atsilankiau į Telšius skleisti kūno kultūros idėjas žemaičiuose 1924 ar 25 metais, tai ten radau Vydūno padarytą įtaigą jaunimui tokią galingą, jog visi buvo persiėmę ir sveiko gyvenimo dvasia“3.

 

Vienu iš įžymiausių ir paveikiausių sveikatos saugojimo ir stiprinimo, sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Lietuvoje Vydūnas tapo visai ne iš profesinio pašaukimo. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Veiklos kronika

 

2014

2014-10-03 – Vydūno knygos pristatymas Klaipėdoje.

 Spalio 3 dieną Klaipėdos savivaldybės bibliotekos Meno skyriuje vyko Vydūno knygos „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“ pristatymas. Šią ir kitas Vydūno draugijos išleistas knygas pristatė vicepirmininkas Tomas Sanikas. Taip pat pranešėjas papasakojo apie vydūniečių kelionę į Detmoldą, kur įvyko paminklo Vydūnui atidengimas. Pasakojimą lydėjo skaidrės. Muzikiniais intarpais renginį papuošė Vydūno gimnazijos fleitininkių duetas. Pristatymo pabaigoje VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ direktorus A. Girdzijauskas supažindino susirinkusius su minėtos įstaigos, kurios pagrindinis tikslas – Vydūno paminklo statyba, veikla. Žodį tarė ir šios įstaigos dalininkas A. Švanys, kviesdamas klaipėdiečius prisidėti prie paminklo statybos. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno istoriosofija

Vacys Bagdonavičius

 

VYDŪNAS ISTORIKAS

 

(ištrauka iš straipsnio „Dramatiškasis septynių šimtmečių akordas“)

 

port_003aTurtingas kūrybinis Vydūno palikimas šiandien ypač stebina tuo, kad visos jame keltos ir spręstos problemos tebėra mums labai artimos ir aktualios. Ryškiausias to atspindys – nepaprasto likimo Vydūno vokiškai parašyta knyga „Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“.

 

Tai ne vienintelė istorijai skirta mąstytojo knyga. Istoriosofiniams darbams jo palikime tenka reikšminga vieta. Šiai sričiai priklauso net 4 knygos bei keliolika straipsnių. Istorinėmis reminiscencijomis grįstas ir ne vienas grožinis Vydūno kūrinys – dramos „Probočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, „Mūsų laimėjimas“ ir kt.

 

Istorija Vydūnui rūpėjo ne tiek kaip mokslo sritis. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →