Autoriaus Viktoras J. archyvai:
Vydūniečių susitikimas su kunigu Miroslavu Danys’u
Sigutė AUGUTIENĖ
2015 m. liepos 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje vyko vydūniečių susitikimas su kunigu iš Detmoldo (Vokietija), Vydūno atminimo įamžinimo iniciatoriumi.
Kunigas M. Danys’as papasakojo Vydūno atminimo įamžinimo Detmolde istoriją. Jis pasakojo, kaip ilgai svarstė, kur turi būti atminimo lenta. Namas, kuriame Vydūnas gyveno paskutinius gyvenimo metus, dabar yra privatus, todėl nebuvo prasmės prie jo sienos tvirtinti atminimo lentelę, nes turistai privačioje teritorijoje nepageidaujami. Situaciją išgelbėjo Vydūno laiškas, kurio atgalinis adresas tas pats, kur buvo įsikūrusi M. Danys’o darbovietė. Buvo nuspręsta atminimo lentelę tvirtinti prie to namo. Čia Vydūnas, kaip ir daugelis karo pabėgėlių buvo apsigyvenęs, kai tik atvyko į Detmoldą. Skaityti toliau →
MARTĄ RAIŠUKYTĘ IR VYDŪNĄ SIEJO VERTYBĖS IR PANAŠUS GYVENIMO BŪDAS
Dr. Angelė ŠARLAUSKIENĖ
Po nepriklausomybės paskelbimo Didžioji Lietuva pamažu atidalinėja skolas Mažajai Lietuvai. 1989 metais įkurta Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) nepamiršta priminti nei savajai, nei tarptautinei bendruomenei kartais nelabai patogių su šiuo praeityje Lietuvos etniniu kraštu susijusių problemų. Tad neturėtų stebinti, kad ir vieno Vilniaus daugiabučių rajono – Pilaitės gatvės, alėjos ir įstaigos įamžino Mažosios Lietuvos autentiškus vietovardžius ar ten lietuvybės vardan plušėjusių iškilių asmenybių vardus. Šios idėjos autoriai yra kraštotyrininkas ir MLTR pirmininkas Vytautas Šilas bei jau šviesios atminties istorijos habil. dr. Petronėlė Žostautaitė.
Nors 2014-ieji Lietuvoje išsiskyrė ženklia mokslininkų ir menininkų duokle lietuviškos grožinės raštijos pradininkui Kristijonui Donelaičiui, gimusiam prieš 300 metų Mažojoje Lietuvoje, pačioje tokių donelaitiškų metų pabaigoje nepamiršta ir Marta Raišukytė, taip pat kilusi iš šio krašto. Skaityti toliau →
Vydūno kūrybinės ir kultūrinės veiklos bendražygė Marta Raišukytė
Rima PALIJANSKAITĖ
Martai Augustei Raišukytei (1874–1933) – Vydūno bendražygei ir talkininkei – šiemet sukanka 140. Ji gimė 1874 m. gruodžio 10 d. Mocviečiuose, Pakalnės apskrityje (dabar – Ostrovnoje, Kaliningrado sritis). Tėvai turėjo nemažą ūkį, bet rasdavo laiko ir savišvietai, skaitymui, tad ir Marta anksti išmoko skaityti. Pradžioje ji mokėsi namuose bei kaimo mokykloje, o vėliau – Tilžės vidurinėje mergaičių gimnazijoje. M. Raišukytė buvo susipažinusi su garsiausiais pasaulio grožinės literatūros kūriniais, domėjosi filosofija, menu, o ypač – lietuvių liaudies dainomis, tautodaile. Tėvui sunkiai susirgus ir pardavus ūkį, šeima 1892 m. rudenį išsikėlė į Tilžę. Tėvas netrukus (1893 m.) mirė. Netrukus susirgo ir motina, kuria Marta labai rūpinosi iki jos mirties 1916 m.
Vacio Bagdonavičiaus darbas įvertintas Valstybine Jono Basanavičiaus premija
Rima PALIJANSKAITĖ
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įsteigta 1992 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kultūros veikėjams išryškinus etninės kultūros prasmę ir svarbą. Jono Basanavičiaus premija skiriama kasmet Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius paskutiniųjų penkerių metų darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu bei kūrybinę ir mokslinę etninės kultūros veiklą.
Premiją Kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai, skiria LR Vyriausybė. Ji etninei kultūrai nusipelniusiems žmonėms skiriama kasmet, prieš Lietuvos patriarcho gimtadienio (lapkričio 23 d.) išvakares.
Vydūno draugijos garbės pirmininką V. Bagdonavičių pretendentu J. Basanavičiaus premijai gauti Kultūros ministerijai pristatė Vydūno draugija, kuriai savo rekomendacijomis pritarė Vilniaus, Šilutės rajono ir Pagėgių krašto kultūros įstaigų kolektyvai: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Tautos namų santaros tarybos pirmininkas Antanas Gudelis, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, Pagėgių savivaldybės M. Skaityti toliau →
Vydūno draugijos Garbės pirmininkui V.Bagdonavičiui įteikta valstybinė J.Basanavičiaus premija
Vydūno draugijos Garbės pirmininkui V.Bagdonavičiui lapkričio 20 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta valstybinė J.Basanavičiaus premija skirta už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą.
Įteikiant 2014 metų Valstybinę J. Basanavičiaus premiją Vydūno palikimo tyrinėtojui ir atminimo puoselėtojui Vaclovui Bagdonavičiui, kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė:
„Šių metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija peržengė visas šios premijos ribas gerąja ir pavyzdine prasme. Šių metų Jono Basanavičiaus premija paskirta didžiam žmogui, kuris savo darbais į mūsų gyvenimus sugrąžino ir paskatino gilesnę pažintį su Vilhelmu Storosta–Vydūnu. Įteikiame Jums šią premiją už Jūsų gyvenimo darbą, kuris palietė ir dabar liečia kiekvieną iš mūsų“. Skaityti toliau →
Apie pamatinę laimę ir laisvę
www.satenai.lt/2014/11/25/apie-pamatine-laime-ir-laisve/
Su ramuviečiu, Vydūno filosofinės ir grožinės kūrybos tyrinėtoju doc. dr. VACIU BAGDONAVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys
– Sveikinu Jus tapus 2014 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu! Gal ir simboliška, kad ją paskutinį kartą nuo įsteigimo pradžios 1992 m. atsiimsite litais ir dar galėsite pasidžiaugti kupiūromis su Vydūno atvaizdu… Kaip visa prasidėjo – kada, kur, kokioje šeimoje ir giminėje gimėte, kokioje etninėje ir kultūrinėje aplinkoje brendote?
– Gimiau 1941 m., esu žemaitis, turiu ir žemaičio pasą, bet mūsų kaimas ir net sodyba su tėvo paveldėta žeme ir senelio statyta troba ribojosi su trimis kaimais – Jakštaičiais, Jonelaičiais, Viekvedžiais, kuriuose jau buvo ryškiai aukštaičiuojama. Skaityti toliau →
APDOVANOJIMAS UŽ DARBĄ VYDŪNISTIKOS TEMA
Vydūno fondas (Youth Fund, IncLemont, Illinois) Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vydūno draugija (Lietuva), norėdami pagerbti žymų Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, Akademinio skautų sąjūdžio Garbės narį humanistą, filosofą, rašytoją Vydūną, ir siekdami paskatinti mokslinius tyrimus vydūnistikos srityje, įsteigė vardinį Vydūno apdovanojimą.
Apdovanojimas skirtas Lietuvos universitetų studentams, puikiai ir labai gerai apgynusiems bakalauro, magistro darbus ir daktaro disertacijas vydūnistikos srityje. Konkurse gali dalyvauti filosofijos, religijotyros, literatūrologijos, kalbotyros, menotyros, sociologijos, kultūrologijos, istorijos, etnologijos, knygotyros, žurnalistikos, edukologijos, psichologijos, politologijos, sveikatos (medicinos) mokslo studijų sričių studentai. Taip pat gali būti pristatomi ir kaip magistro darbai apginti dailės, muzikos, kino kūriniai, režisuoti spektakliai bei aktoriniai vaidmenys. Skaityti toliau →
VYDŪNO IDĖJŲ ŠVIESOJE
IRENA SELIUKAITĖ
Knygos
Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu (Vydūno draugijai – 25). Sudarytojai Vacys Bagdonavičius ir Rima Palijanskaitė. – Vilnius: Vydūno draugija, 2013.
Prieš 25-erius metus kartu su bręstančiu Atgimimo sąjūdžiu savo veiklą pradėjo daug visuomeninių organizacijų – telkėsi kultūrinei veiklai kraštiečiai, buvo atkuriamos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios organizacijos. Kartu su Sąjūdžiu užgimė ir Vydūno draugija, kuri neatsirado tuščioje vietoje – Vydūno asmenybė, jo idėjos ryškiai sušvito 120-ųjų gimimo metinių minėjimuose. Pati sukaktis, anot pirmojo draugijos pirmininko Vacio Bagdonavičiaus, „Vydūną prikėlė tautos sąmonėje, apie jį tapo ne siaurai, o plačiai žinoma. Iki tol šis didis kūrėjas buvo lyg užmaršties tremtyje, jo vardas sušmėžuodavo tik gilioje mūsų kultūros paveldo periferijoje, tik retomis progomis, tik nedaugelio gerbėjų teišgirstamas. Skaityti toliau →
VYDŪNAS IR KRISTIJONAS DONELAITIS
Vaclovas Bagdonavičius
Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius taškus lietuvškojoje šio krašto raštijoje, kurią savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais Martynas Mažvydas pradėjo ir kurįą į pasaulinio lygio aukštumas XVIII amžiuje savo Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksaliai atrodo faktas, kad pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) Vilniaus universiteto bibliotekoje galime net pavartyti , kad Metai šiandien milijoniniais tiražais didžiosiomis pasaulio kalbomis pasklidę po didžiąją planetos dalį, tuo tarpu kai bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, spausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius – Vydūnas, atrodo yra dingusi amžiams. Skaityti toliau →
Naujoji vydūniana
KNYGOS
Vacys Bagdonavičius. Vydūnas. Trumpa biografija
Vacys Bagdonavičius. Spindulys esmi begalinės šviesos
Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu. Vydūno draugijai – 25
Rima Palijanskaitė. Amžinųjų jūrų varpai: vydūniškosios mistikos link.
http://eia.libis.lt/show.php?item=amzinuju_juru_varpai
STRAIPSNIAI
Vacys Bagdonavičius
Apie Vydūną – anglų kalba (MLEŽ)
Vacys Bagdonavičius. Vydūnas apie būtiškąją žmogaus sąmonės šviesėjimo prasmę
Vacys Bagdonavičius. Vydūnas ir antikinė filosofija
Vacys Bagdonavičius. Vyduno idėjinis palikimas Europai
Vacys Bagdonavičius. Geneologinės Vydūno ištakos
Vacys Bagdonavičius. Vydūnas ir Kristijonas Donelaitis
Vacys Bagdonavičius. Senoji lietuvių religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
Vacys Bagdonavičius. Skaityti toliau →