Vydūnas ir chorinis sąjūdis Mažojoje Lietuvoje bei Klaipėdos krašte

 

VYDŪNAS IR CHORINIS SĄJŪDIS MAŽOJOJE LIETUVOJE BEI KLAIPĖDOS KRAŠTE

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

XIX a. pabaigoje, kylant dalies lietuviškosios visuomenes nutautėjimo pavojui, Vydūnas, pasirinkęs taikaus dvasinio pasipriešinimo būdą tautiškumo išsaugojimo, lietuvybės gaivinimo kelyje, kaip atsvarą vokiškajai įtakai, matė ir lietuviškų kultūrinės-meninės krypties draugijų kūrimesi. Visuotinis lietuvių chorų sąjūdis Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje tiesiogiai susijęs su Vydūnu, neatskiriamas nuo jo veiklos ir darbų. Kultūrinė–muzikinė–praktinė Vydūno veikla glaudžiausiai dera su visa jo darbų visuma, nors iš pirmo žvilgsnio ir gali atrodyti, o kai kam ir atrodė, esanti ne ypač reikšminga, nepakankamai profesionali, tačiau iš tikrųjų ji yra itin svarbi Vydūno fenomeno visumos dalis. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija

Vacys Bagdonavičius

 

To veikumo galia slypėjo ne tik Vydūno rašytame žodyje, bet ir jo paties pavyzdyje. Vienas iš uoliausių Vydūno pasekėjų įžymus fizinės kultūros puoselėtojas Lietuvoje Karolis Dineika dar 1932 m. rašė: „Aš pats Vydūną vaizduojuos kaip žmogų, kurs sudaro kelią į amžiną dvasios ir kūno jaunystę. Ir, manding, tik šitas Vydūno ypatumas traukia į jį jaunimą, kuris pabuvęs su mūsų išminčium, persiima jo mintimis ir papročiais. Kada atsilankiau į Telšius skleisti kūno kultūros idėjas žemaičiuose 1924 ar 25 metais, tai ten radau Vydūno padarytą įtaigą jaunimui tokią galingą, jog visi buvo persiėmę ir sveiko gyvenimo dvasia“3.

 

Vienu iš įžymiausių ir paveikiausių sveikatos saugojimo ir stiprinimo, sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Lietuvoje Vydūnas tapo visai ne iš profesinio pašaukimo. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūnas dailėje

Medalis_01

 

 

Su daugeliu lietuvių ir kai kuriais vokiečių dailininkais Vydūną siejo asmeninė bičiulystė, kūrybinis bendradarbiavimas. Šio šimtmečio pradžioje pradėjusios rodytis Vydūno knygos pasižymėjo ne tik originaliomis idėjomis, neįprastu šriftu, bet ir gražiu apipavidalinimu, o kai kurios ir puikiomis iliustracijomis. Vienas iš pirmųjų dailininkų, puošusių Vydūno leidinius buvo vokiečių dailininkas Fidus (Hugo Höppener). Abu kūrėjus jungė panaši pasaulėžiūra, panašus pagarbus požiūris į senąsias savo tautų – germanų ir baltų kultūras. Tas panašumas atsispindi pirmojo Vydūno leisto žurnalo „Šaltinis“ viršelyje ir vidaus papuošimuose. Apipavidalino jis ir pirmuosius tilžiškio mąstytojo filosofinius traktatus. Pats įstabiausias abiejų dvasiškai giminingų kūrėjų bendradarbiavimo vaisius – Fidaus iliustracijos fundamentaliam Vydūno veikalui – draminei trilogijai „Probočių šešėliai“ (1908). Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūno gyvenimas

VYDŪNAS PATSAI APIE SAVO AMŽIŲ IR DARBĄ

 

vidunas_02aGimęs esu 1868 m. kovo mėn. 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrity, netoli Žemaitijos ribos, augęs Pilkalnės apskrity. Tėvas buvo Berlyne mokslą gavęs pagonių misijai, bet, jo plaučiams pradėjus kraujuoti, neiškeliavęs. Išgijęs, jis kurį laiką kunigavo Žemaitijoj, bet Rusams lietuvius tuomet labai spaudžiant, grįžo Prūsų Lietuvon, kur dirbo misijos naudai lietuviuose ir mokytojavo. Tėvas man ir teikė pirmąjį mokslą. Anksti prasidėjo net graikų ir latynų kalbomis.

 

Tolimesnįjį mokslą ėjau liaudies mokyklų mokytojams priruošti preparandijoj ir seminarijoj, ir kelis metus esu mokytojavęs ir sau studijavęs universituose: Greifswalde, Hallej, Leipzige ir, pagaliau, Berlyne. Iš pradžios čia vyriausieji dalykai buvo man fransų ir anglų kalbos, kurios man reikėjo mokytojaujant. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Įžymūs žmonės apie Vydūną

 

port_002aVYDŪNO asmuo, principai ir gyvenimas, mokslas ir kūryba sudaro vientisą harmonišką visumą, kuri imponuoja savo susiderinimu bei vieningumu ir priverčia nusilenkti net tuos, kuriems jo mokslas atrodo nepakan-kamai moksliškas, o kūryba nepakankamai meniška.

Vincas Mykolaitis-Putinas

 

[…] VYDŪNAS daugiau nukreipia žvilgsnį vidun, prašo nurimti mūsų dvasią, įsiklausyti į vidinį žmogaus balsą, eiti ten, kur veda ne protas, ne aistros, bet širdis – toji maža liepsnelė, tartum žvakutė uždegta prie amžinai žėruojančio didžiojo slėpinio ugnies ir trokštanti per amžius jon sugrįžti.

Rimvydas Šilbajoris

 

Tačiau tik su savo tauta sutapęs, jos moraliniame brendime dalyvaująs individas gali būti ir visos žmonijos žmoniškėjimo dalis. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Vydūnas

 

Vydūno lit. palikimą sudaro per 60 kn. – įv. žanro pjesės, libretai, apysakos, filos. ir istoriosofijos traktatai, dainų rink., liet. k. vadovėliai, liet.–vok. kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai. D. kūrybos dalį sudaro publikacijos periodikoje. Per II pasaul. karą žuvo dalis filos. darbų, nežinomas 11 pjesių rankraščių likimas. Pirmuosius eil., publicistinius rašinius V. paskelbė 1894 Naujoje lietuviškoje ceitungoje. Pirmasis d. kūrinys – draminė pasaka Pasiilgimas veldėtojo (pastatytas 1899 Tilžėje, išl. 1938), pirmoji išsp. knyga- trumpa populiari lietuvos istorija Senutė (1904).Daugumą savo dramų V. pastatė pats su Tilžės liet. giedotojų d-ja; jų statyta profesionaliuose LR teatruose ( Vydūnas ir teatras). Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →

Malonūs mūsų svetainės svečiai

 

 

     Esame Vydūno draugija, įsisteigusi beveik kartu su Sąjūdžiu, tada, kai Lietuva ėmė pralaužinėti priespaudos ledus ir energingai veržtis laisvėn. Kaip tik tada ryškiai sužibo Vydūno švyturio šviesa, kurioje aiškiai matėsi tautos veržimosi laisvėn gilesnioji prasmė, aiškiai įvardinta paties Vydūno raginime: „Siekti tobulesnio žmoniškumo“. Tasai raginimas Atgimimo sąlygomis reiškė, kad neužtenka tik atsikratyto politinės priepaudos, bet kad dar svarbiau yra įveikti visokeriopą, ypač moralinį blogį, susikaupusį per tą priespaudą.

     Atgimimas pirmiausia juk ir buvo suprastas kaip dvasinis atgimimas ir Vydūno vardo skambėjimas tada neatrodė kaip atsitiktinis.

     Tiesioginis to skambėjimo pretekstas buvo 1988 m. pavasarį švenčiama Vydūno gimimo 120-mečio sukaktis. To šventimo metu pasimatė, kokios aktualios atgimstančiai tautai buvo šio iškilaus mąstytojo ir kūrėjo skelbtos idėjos. Skaityti toliau →

Skaityti toliau: →